Gyvūnų transportavimas šaltuoju metų laiku

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atsižvelgdama į Europos Komisijos parengtas nuostatas dėl nenujunkytų ūkinių gyvūnų jauniklių (veršelių, ėriukų, ožkiukų, paršelių ir kumeliukų) vežimo šaltuoju metų laiku, informuoja, kad gyvūnų vežėjai turi atsisakyti ilgesnių nei 8 valandų trukmės kelionių, esant aplinkos temperatūrai žemesnei negu 00 C. Šios nuostatos parengtos pagal Europos Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2005 „Dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas" ir privalo būti taikomos visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Nenujunkytais ūkiniais gyvūnais laikomi pienu ar pieno pakaitalais žindomi ar girdomi jaunikliai (vešeliai - iki 2 mėnesių, ėriukai - iki 6 savaičių amžiaus). Vežant tokio amžiaus ūkinių gyvūnų jauniklius kelių transporto priemonėmis ar gyvūnų poilsio laikotarpiais, ne visada yra galimybė pagirdyti juos pienu ar pieno pakaitalais. Be to, dažnai transporto priemonėse nėra įrangos, skirtos girdyti jauniklius šiltu skysčiu.

Vykdant Europos Tarybos reglamento nuostatas, vežti ilgais atstumais reikėtų tik suaugusius gyvūnus, o gyvulius skerdimui - tik trumpais atstumais, ne ilgiau kaip 8 val. Ypatingą dėmesį reikia skirti transporto priemonėms, kad jos būtų atitinkamai pritaikytos ir užtikrintų geras keliavimo sąlygas gyvūnams.

„Vykdant minėtą Europos Tarybos reglamentą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba parengė reikalavimus gyvūnų vežėjams ir transporto priemonėms. Juose numatyta, kad visose transporto priemonėse, gabenančiose gyvūnus ilgiau nei 8 valandas, privalo būti įrengta navigacinė sistema, kad vairuotojas kabinoje galėtų stebėti gyvūnų aplinkos temperatūros parodymus. Taip pat sugriežtinti vėdinimo ir kiti reikalavimai", - komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Algis Dranseika.

Lietuvoje įregistruoti 49 vežėjai, gabenantys gyvūnus ilgais atstumais ir 226 - trumpais. Gyvūnai automobiliais gabenami tūkstančius kilometrų į Belgiją, Ispaniją, Italiją, Prancūziją, Vokietiją, Rusiją. Jų kelionės trunka nuo keliolikos valandų iki 3 parų, todėl labai svarbu, kad būtų užtikrintos gyvūnų gerovės sąlygos transportavimo metu.. Per 2009 metų 11 mėnesių Lietuva išvežė į Europos Sąjungos valstybes per 130 tūkstančių galvijų.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba siekia užtikrinti, kad gyvūnų vežėjai laikytųsi šio reglamento reikalavimų, vykdytų vežėjų deklaracijose nurodytas poilsio, girdymo pertraukas ir kitas šių reikalavimų nuostatas. Prieš išvežant gyvūnus, teritorinių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybų inspektoriai tikrina transporto priemones, taip pat kontroliuoja, kad kelionei būtų numatyta pakankamai pieno pakaitalų, jeigu vežami nenujunkyti gyvūnai.

Inspektorių teigimu, gyvūnų vežėjai kartais nevykdo net minimalių transportavimo saugos reikalavimų, nuvyksta į paskirties vietą pavėlavę, nukrypsta nuo maršruto, nesustoja, kad gyvūnai pailsėtų, būtų pašerti ir pagirdyti, neteisingai pildo dokumentaciją.

Šiais metais Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba už gyvūnų transportavimo teisės aktų pažeidimus taikė 22 sankcijas vežėjams. Dažniausiai pasitaikę pažeidimai buvo per didelis gyvūnų pakrovimo tankis, transporto priemonių įrengimo neatitikimai, gyvūnų vežimo ir poilsio trukmės pažeidimai, neteisingas dokumentų pildymas.