Naujausi straipsniai
Gimdymo namuose seselė klausia savo kolegės...Gimdymo namuose seselė klausia savo kolegės:
Vaistų paieška
|
Gyventojai raginami tapti kaulų čiulpų donorais
2008, Spalis 1 - 11:32
Lietuvoje iš 12 milijonų kaulų čiulpų donorų visame pasaulyje kasmet būna apie 10 pacientų, kuriems nerandama tinkamo. Sugrįžtanti informacinė-agitacinė kampanija „Be good" kviečia prisijungti prie kraujo čiulpų donorų būrio ir suteikti laukiantiesiems daugiau vilties gyventi. Statistiškai kas pusvalandį pasaulyje miršta žmogus, nesulaukęs kaulų čiulpų donoro. 1500 - tiek suaugusiųjų ir vaikų Lietuvoje per metus sužino, jog serga piktybine kraujo liga. Kai kuriems iš jų vienintelė galimybė išgyventi - kaulų čiulpų transplantacija. Donorų medikai ieško Lietuvos ir pasaulio kaulų čiulpų donorų registre. Laiko paieškoms jie turi nedaug - jei per porą mėnesių donoras nerandamas, žmogaus gyvybę išgelbėti nebelieka jokių vilčių. Lietuvoje gyvena maždaug 50 žmonių, kurie šitaip įveikė ligą. Jeigu visiems pavyktų rasti tinkamą donorą, jų būtų dar daugiau, viliasi akcijos rengėjai. Pasak medikų, rasti tinkamą donorą šeimoje paprastai turi tik vienas iš penkių žmonių, kitiems jo ieškoma negiminingų kaulų čiulpų donorų registre. Dėl per šimtmečius susiformavusio bendro genofondo lietuviui rasti donorą lietuvį yra didesnė tikimybė. Deja, mažas savanorių skaičius šią galimybę labai riboja. Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registre prieš ketverius metus buvo tik 250 donorų. Iš jų didžiausia dalis - pacientų giminės ir artimieji. Tuo metu Lietuvos pacientų gyvybes gelbėdavo Vokietijos, Lenkijos, Italijos ir net Jungtinių Valstijų donorai. Dabar registre - 2700 donorų. Beveik visi jie - iš „Be good". Tikrais donorais tapo akcijos metu užsiregistravę penki savanoriai ir vienas buvęs registre iki akcijos. Kaulų čiulpus jie davė kraujo vėžiu sergantiems pacientams - penkiems lietuviams ir dviem latviams. Vieno donoro čiulpai tiko net dviem pacientams. Atrodytų, septyniems pacientams tikę donorai iš 2700 yra nedaug, tačiau, pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktoriaus doc. Laimono Griškevičiaus, 2007 metais Lietuvos registras tapo labiausiai išaugęs registras pasaulyje ir antrasis pagal davusiųjų donorų skaičių. Mus pralenkė tik japonai. Kaulų čiulpai - tai kraują gaminanti akyta medžiaga, esanti kauluose. Ten yra daug jaunų, nebrandžių kraujodaros ląstelių, kurios nuolat dauginasi, bręsta bei pakeičia jau pasenusias kraujo ląsteles. Tai vyksta visą mūsų gyvenimą. Susirgus kraujo vėžiu kaulų čiulpai vietoj sveikų kraujo ląstelių ima gaminti vėžines ląsteles. Tuomet reikia skubiai pradėti gydymą. Susirgusiems kraujo vėžiu ne visada padeda gydymas vien vaistais. Daliai jų gali padėti tik donoro kaulų čiulpų persodinimas. Transplantacijos metu sergančios paciento kraujodaros ląstelės pakeičiamos sveikomis donoro ląstelėmis, kurios vėl gamina sveiką kraują. Visų pirma donoro ieškoti pradedama tarp šeimos narių - tiriami broliai ir seserys. Neradus ieškoma Lietuvos ar Pasauliniame negiminingų kaulų čiulpų donorų registre. Kadangi užsiregistravusio donoro gali prireikti tik po kelerių ar keliolikos metų, į registrą įtraukiami asmenys nuo 18 iki 45 metų. Kaulų čiulpų donorais negali būti žmonės, sergantys lėtinėmis plaučių, širdies, inkstų, kepenų ligomis su funkcijos nepakankamumu, vėžiu, sifiliu, ŽIV, hepatito B arba C virusu. Užsiregistruoti į negiminingą kaulų čiulpų donorų registrą galima Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kraujo centre, Kaune - A Klinikoje, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Hematologijos dienos stacionare, Šiaulių apskrities ligoninės Kraujo banke, Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filiale ir V. Prūsaitinės medicinos centre - Alytuje. Atvykus į kaulų čiulpų donorų registracijos vietą reikia užpildyti donoro anketą bei sutikimą registruotis Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registre. Tuomet paimami kraujo mėginiai ir nustatomi transplantacijai svarbūs imunologiniai žymenys. Anoniminiai duomenys įrašomi į Lietuvos ir Pasaulio negiminingų donorų registrus. Taip tampama potencialiu kaulų čiulpų donoru. Jei paaiškėja, kad registre esantis donoras pagal imunologinius žymenis gali tikti pacientui, su juo susisiekiama. Donoras kviečiamas atvykti pakartotinai duoti kraujo mėginį. Iš šio naujo mėginio labai tiksliai nustatomi transplantacijai svarbūs imunologiniai žymenys - taip galutinai paaiškėja, ar donoras tikrai tinka pacientui. Tuomet išsamiai ištiriama donoro sveikata ir suderinama, kada ir kaip jis gali donuoti. Kaulų čiulpų paėmimo procedūra atliekama Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose. Donoras gali pasirinkti, ar duoti kraujodaros kamienines ląsteles iš kraujo, ar iš pačių kaulų čiulpų. Jei duodama iš kraujo, donorui 5-6 dienas po oda švirkščiamas preparatas, kuris padidina kraujodaros kamieninių ląstelių koncentraciją kraujyje tam, kad jas galima būtų surinkti. Tai saugu ir nekenksminga, tačiau gali šiek tiek pakilti temperatūra, pamausti kaulus. Penktą dieną kamieninės ląstelės yra renkamos iš donoro rankų venų naudojant specialų aparatą. Ši procedūra vadinama afereze. Dalis kraujo paimama į aparatą, surenkamos kamieninės ląstelės, o visa kita grąžinama donorui. Paprastai procedūra trunka apie 5 valandas, tačiau surinktas ląstelių kiekis būna labai nedidelis - tik apie 100-300 mililitrų. Aferezės procedūra yra saugi ir nekenksminga, naudojamos tik vienkartinės priemonės. Tą pačią ar kitą dieną galima vykti namo, o paimtas ląstelių kiekis atsistato per dvi savaites. Jei duodama iš kaulų čiulpų, kamieninės ląstelės renkamos iš dubens kaulų operacinėje bendros nejautros metu. Paimama apie 700-1000 mililitrų kraujo su kamieninėmis ląstelėmis. Paėmimo metu donoras miega, tad nieko nejaučia. Po procedūros galima jausti bendrą silpnumą, gali pamausti dubens kaulus, bet šie nemalonumai yra laikini ir per keletą dienų praeina, o paimtas ląstelių skaičius atsistato per kelias savaites. Surinkti kaulų čiulpai per 72 valandas privalo būti sulašinti pacientui.
|
Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.
Komentarai
Skelbti naują komentarą