Gydytojai atsako: žalos kompensavimas už gydytojų padarytas klaidas

Atsako Lietuvos gydytojų sąjungos teisinės komisijos pirmininkė gydytoja Daiva Brogienė. Gydytojo profesija įpareigoja jos atstovus dirbti be klaidų. Todėl nelaimės akivaizdoje žmogus tikisi iš mediko profesionalios ir adekvačios pagalbos.

Tačiau gydytojai irgi žmonės, kuriuos veikia įvairūs faktoriai: nuovargis, ligos, milžiniški darbo krūviai, skubėjimas priimti sprendimus ir t.t. Todėl pasitaiko atvejų, kai gydytojo darbo rezultatas pacientą ne tik nuvilia, bet kartais padaro ir žalą jo sveikatai.

Galima suprasti ir pateisinti pacientus ar jų artimuosius, kurie skuba kuo greičiau viską išsiaiškinti, neretai iš karto apkaltindami gydytojus.

Nelaimės atveju sutelkiamos ir teisėsaugos institucijos, kurios privalo reaguoti į situaciją, patikrinti ir išnagrinėti visus faktus, įrodančius arba paneigiančius patirtą žalą ir gydytojų kaltę.

Mūsų šalyje galioja vadinamoji deliktų sistema, kuri reikalauja būtinai įrodyti kaltę per teismines institucijas. Nukentėjęs žmogus privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas, teismo medicinos ekspertus.

Praktika rodo, kad incidento tyrimas nuo pareiškimo iki paskutinės teismo instancijos trunka 2-3, o kartais ir daugiau metų.

Nors tokia, dabar egzistuojanti procedūra, žmonėms atrodo labiau suprantama, ji abejotina savo nešališkumu. Viena ginčo pusė abejoja teismo ekspertais (auditoriais), mat jie - tie patys gydymo įstaigose dirbantys medikai.

Kita pusė - medikai - lieka nepatenkinta advokatų galimybėmis suprasti ir įvertinti tikrąją situaciją, nes pastariesiems trūksta medicinos žinių.

Medicina - nėra tikslusis mokslas, kuriame visada žinomas atsakymas. 90 proc. lemia sveikatos apsaugos sistema - gydymo sėkmė priklauso nuo savalaikės paslaugos, profilaktinių patikrinimų, prevencinių programų ir pan. Deja, už visas sistemos spragas atsakingas lieka gydytojas.

Be to, kiekvienas žmogus yra individualus, todėl jo reakcijos į vaistus ir gydymą bei komplikacijos taip pat būna individualios.

Patirtis rodo, kad nemaža dalis žmonių pageidautų iš karto gauti pinigus, nelaukdami, kol įsiviešpataus teisingumas. Kol kas tai neįmanoma, tačiau alternatyva esamai sistemai galėtų būti žalos atlyginimo be kaltės modelis.

Jį taikant, nei pacientai, nei medikai nepatirtų stresų ir finansinių nuostolių tarpusavio ginčus nagrinėdami teisme. Tokia sistema skatintų gydytojus pripažinti savo klaidas ir sąlygotų įgyvendinti klaidų registravimo bei analizės mechanizmą.

Pagrindinis modelio įdiegimo tikslas ir yra - sužalojimų prevencija ir pacientų saugumas.

Pagrindiniai modelio principai yra keli: pirmas - žala atlyginama pacientui, jeigu žalos atsiradimo priežastis susijusi su gydytojo teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis; antras - ekspertai nustato tik žalos dydį, neieškodami gydytojo aplaidumo ar pareigos nevykdymo požymių.

Neatsižvelgiant į tai, koks žalos atlyginimo modelis taikomas šalyje, pacientui taip pat turi būti palikta teisė žalą prisiteisti ir teismų maratono keliu.

Prisiimdamas riziką, jis gali rinktis teisminio ginčo nagrinėjimą, tačiau po teismo sprendimo priėmimo jau nebegalėtų kreiptis į Žalos atlyginimo be kaltės fondą, jeigu toks būtų sukurtas.