Etiketėse slepiama tikroji produktų sudėtis

Pirkėjams vis dažniau renkantis produktus be E priedų, pardavėjai įsigudrino etiketėje nurodyti nesutrumpintus šių priedų pavadinimus, praneša „Kauno diena".

Mitybos specialistai atkreipia dėmesį, kad maisto priedai naudoti jau nuo senų laikų, tam, kad pagerėtų maisto skonis ir jis ilgiau negestų. Populiariausi maisto priedai buvo valgomoji druska, actas, salietra, įvairios augalinės medžiagos.

Dabar gamintojai maisto priedais produktams suteikia geresnę prekinę išvaizdą, skonį, kvapą, spalvą, išsaugo produktų kokybę juos gabenant.

Specialistai ragina neįkliūti į reklamos pinkles ir produktą rinktis ne pagal skonį ar kvapą, o pagal informaciją etiketėje.

Maitintis reikėtų ekologiškai

Patariama nesirinkti produktų, kurių sudėtyje yra pašalines reakcijas sukeliančių maisto priedų, pavyzdžiui, sulfitų arba nebūtinų sintetinių dažiklių. Rekomenduojama valgyti sveiką, ekologišką maistą.

Teigiama, kad maisto priedai, jei jie vartojami neviršijant leidžiamos koncentracijos, nekenkia sveikatai. Bet kiekvienais metais iš ES leidžiamų vartoti maisto priedų sąrašo išbraukiami kai kurie anksčiau saugiais laikyti maisto priedai. Paprastai priedų nebegalima vartoti, kai įtariama, jog jie gali sukelti sveikatos sutrikimų.

Sukelia daug ligų

Pasak „Kauno dienos", maisto priedai gali tapti alergijų, dilgėlinės, bėrimų, slogos, bronchų abstrukcijos, bronchinės astmos, migrenos, šleikštulio, vėmimo, virškinimo sutrikimų, kasos, inkstų ligų bei kitų negalavimų priežastimi.

Tačiau pagal galimą žalą maisto priedai yra paskutinėje vietoje tarp penkių rizikos veiksnių- dažniau susergama dėl mikrobiologinės maisto taršos, netinkamos ir nesubalansuotos mitybos, aplinkos užterštumo, natūralių toksinų.

Nebenaudoja E raidės

Dienraštis rašo, kad, anot mytybos specialistų, daugėja žmonių, kurie stengiasi maitintis sveikai. Didėjant E priedų vengiančių vartotojų gretoms, gamintojai etiketėse nurodo pilnus priedų pavadinimus: pavyzdžiui, vietoje užrašo „antioksidatorius E300" atsiranda užrašas „antioksidatorius askorbo rūgštis".

Pasak Lietuvos vartotojų instituto vadovės Zitos Čeponytės, taip ženklinant maisto produktus įstatymai nepažeidžiami, nes leidžiama vartoti abu pavadinimus.

Negendanti „ekologiška" duona

Pasak „Kauno dienos", parduotuvių lentynose atsiranda vis daugiau duonos gaminių, ant kurių pakuočių puikuojasi žodis „ekologiška". Tačiau kai kurių rūšių duonos ir batonai po dienos kitos pasidengia pelėsiu, o kiti gaminiai namuose išlieka švieži savaitę ar ilgiau.

Produktus apsaugoti nuo pelėsio - svarbiausias kepyklų rūpestis, tačiau vienos linkusios pirkti brangius fermentus, natūraliai saugančius produktus, kad nesugestų, o kiti tiesiog deda cheminius priedus.