Didelės mažų sukėlėjų ligos

Vėl atšyla ir vėl šimtus žmonių erkės užkrės erkiniu encefalitu. Kai kuriems iš jų ši liga gali tapti mirtina...

Tas klastingas EE virusas

Taip jau gyvojoje gamtoje sutvarkyta, kad, atėjus pavasariui, pabunda ar į gimtinę sugrįžta gyviai, kurių daugumos mes visai nenorėtumėme matyti. Deja... Balandis - pati erkių prabudimo pradžia. Ir vėl milijonai žmonių visoje Eurazijoje kankinsis, įgelti minėtųjų nariuotakojų. Skirtingai nei Laimo ligos, erkinio encefalito (EE) sukėlėjai taikosi pažeisti mūsų organizmus „kur kas giliau". Būtent EE virusas pažeidžia žmogaus nervų sistemos funkcijas. Tuo skundžiasi kas antras, kuriam įkando EE virusu užsikrėtusi erkė. Tuomet kenčia ir mūsų smegenų dangalai, ir pačios smegenys, ir nugaros smegenys. Be abejo, pats pavojingiausias - antrasis atvejis. Mat tuomet liga pažeidžia pačias smegenų ląsteles. Tačiau ir kitais dviem atvejais „džiaugtis" nėra ko: mat darbingumas persirgus EE atsistato labai lėtai.

Tarsi gailėdamasis jaunosios kartos, EE sukėlėjas labiau puola vyresnius žmones: tik kas trečiam vaikui nustatoma sunkesnė EE ligos forma, teigia Auksė Mickienė, Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė. Užtat susirgusiems šia liga vyresniems žmonėms, deja, dažniausiai tenka sunkesnė ligos forma, kurios gydymas yra ir brangus, ir ilgalaikis. Medikė sako, kad statistikos duomenys nedžiugina: po stacionaraus medicininio gydymo nuo EE (tenka praleisti 2-3 mėnesius ligoninėje) visiškai pasveiksta tik kas trečias pacientas. Likusieji dar sveiksta namuose ar sanatorijose apie metus. Ir, deja, trečdaliui iš jų šios klastingos ligos padarinių lieka visam gyvenimui. „Gerai", jei EE „palikimas" apsiriboja tik padidėjusiu dirglumu ar galvos skausmais. Tačiau ir tokie negalavimai gerokai sumažina žmogaus darbingumą. O kartais erkės įkąstas žmogus būna priverstas atsisėsti į invalido vežimėlį.

Klimatas šyla, erkės - plinta

Pasirodo, pamažu šylantis klimatas visame Žemės rutulyje atsiliepia ir erkių elgsenai. Pastarosios, mūsų nelaimei, išlieka aktyvios vis ilgesnį laiką per metus. Dar daugiau - jos ima plisti ir tuose regionuose, kur anksčiau jų beveik nepastebėta. Jau dabar EE, Laimo liga bei kitais ligų sukėlėjais užsikrėtusių erkių pastebėta nuo Ispanijos iki Tolimųjų Rytų pakrantės. Laimė, sako Nerija Krupavičienė, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėja, mes esame toje zonoje, kur paplitęs pirmojo tipo, lengvesnis, EE virusas. Tačiau visų trijų mūsų Pabaltijo valstybių - Lietuvos, Latvijos bei Estijos - teritorijos laikomos didelės EE užkrato rizikos zona. Kiek mažiau nuo to kenčia Pietų Europa, o Japoniją, Kiniją bei Korėjos pusiasalį šios kraugerės „atranda" tik dabar.

Be klimato kaitos, mūsų kontaktams su erkėmis įtakos turi ir mūsų pačių gyvenimo būdas. Dauguma vis labiau veržiasi į gamtą, tačiau pamiršta po grybavimo ar po eilinio pasivaikščiojimo po parką atidžiai apsižiūrėti savo drabužius ar kūną.

Skiepytis ar nesiskiepyti?

Statistika rodo, kad kol kas nuo EE Lietuvoje skiepijasi tik kas dešimtas gyventojas. Kaimyninėje Latvijoje - kas antras, Estijoje - kas penktas. Absoliuti rekordininkė šioje srityje Europoje yra Austrija: net 87 proc. visų šios šalies gyventojų yra pasiskiepiję nuo EE.

Dauguma pakalbintų žmonių atsakinėjo berdami lietuviams būdingus argumentus: esą jie nesilanko ten, kur veisiasi erkės; jiems tai neaktualu; brangu. Dar kiti gyrėsi greita reakcija: tik pastebėję erkę, iš karto ją ištraukia. Jei erkė yra užsikrėtusi Laimo ligos sukėlėju, toks elgesys pasiteisina. Tačiau medikai primena, kad tai nepadės, jei erkė užsikrėtusi EE virusu, kuris yra jos kraujyje ir beveik per sekundę perduodamas įkąstam žmogui.

Iš tiesų skiepai nuo EE nėra pigūs: kainuoja nuo 85 iki 100 Lt. Medikų nuomone, geriausia pasiskiepyti tris kartus. Po pirmojo skiepų suleidimo po poros savaičių suleidžiama antra jų dozė. Praėjus dviem savaitėms, žmogus tampa apsaugotas nuo EE visus metus. O jeigu po metų suleidžiama trečia skiepų dozė, žmogus įgyja imunitetą EE net trejiems metams į priekį. Ir vėliau tereikia tik kas penkerius metus susileisti skiepų veikimą sustiprinančią dozę.

EE pavojingesnis už Laimo ligą

Abiejų medikių teigimu, EE sukelia virusas, o Laimo ligą - bakterijos. Pastarąja liga kasmet šalyje suserga žymiai daugiau (2-3 tūkst.) žmonių, nei EE (apie 400 susirgimų). Tačiau daugumai (80 proc.) Laimo liga pasireiškia tik odos paraudimu kurioje nors kūno vietoje, o mažumai - įvairių organų pažeidimais. Laimo ligos sukėlėjos - bakterijos - labai sėkmingai gydomos antibiotikais, o nuo EE sukeliančio viruso vaistų, deja, vis dar neatrasta. Todėl ligoninėse nuo šios ligos besivaduojantiems pacientams duodama vaistų, kurie tik palengvina šios klastingos ligos vystymąsi, tačiau negali sustabdyti pačių virusų dauginimosi. Tai gali padaryti tik pats žmogaus organizmas - tuomet pacientas pasveiksta. Jeigu ne - dar keli asmenys kasmet Lietuvoje papildo „juodąją" EE statistiką.