Alkoholio suvartota daugiau

2010 m. vienam gyventojui teko vidutiniškai 11,3 litro absoliutaus (100 %) alkoholio, o vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui - 13,3 litro, tai atitinkamai 0,4 ir 0,5 litro daugiau nei 2009 m., rašoma Statistikos departamento išplatintame pranešime.

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2010 m. 798 asmenys pirmą kartą kreipėsi į gydymo įstaigas dėl alkoholinės psichozės ir 1,1 tūkst. - dėl lėtinio alkoholizmo, tai atitinkamai 37 ir 152 as­me­nimis mažiau nei 2009 m. 2010 m. pabaigoje gydymo įstaigų įskaitoje buvo 55,3 tūkst. lėtiniu alkoholiz­mu sergančių asmenų. Palyginti su 2009 m., jų skaičius sumažėjo.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, praėjusiais metais dėl alkoholio vartojimo mirė 962 žmonės, arba 57 žmonėmis mažiau nei 2009 m. Dažniausia šių mirčių priežastis buvo alkoholinė kepenų liga (46 %), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (32 %) ir alkoholinė kardiomiopatija (13,5 %). Palyginti su 2009 m., mirusiųjų dėl atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu sumažėjo dešimtadaliu. 2010 m. vyrų mirtingumas dėl alkoholio vartojimo beveik 4 kartus viršijo moterų.
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2010 m. nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 38 neblaivūs asmenys, iš kurių 7 žuvo (2009 m. - 11). Dar 9 neblaivūs asmenys (2009 m. - 6) nukentėjo kelyje iš darbo (į darbą).

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2010 m. užregistruoti 528 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės, arba kas septintas užregistruotas įvykis. 2010 m., palyginti su 2009 m., neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių padaugėjo 23 procentais. Juose žuvo 63, buvo sužeisti 699 žmonės. Dėl kas antro neblaivių asmenų sukelto kelių eismo įvykio buvo kalti neblaivūs vairuotojai. Šiuose įvykiuose pernai žuvo 33 ir buvo sužeisti 394 žmonės. Neblaivių vairuotojų sukeltų kelių eismo įvykių 2010 m. sumažėjo 9 procentais.

2010 m. buvo pagaminta 0,9 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 %) alkoholį. Palyginti su 2009 m., jų gamyba sumažėjo 14 procentų. Tačiau nespiritinių alkoholinių gėrimų gamyba augo. Vynuogių vyno ir vermuto 2010 m. pagaminta 0,7 mln. dekalitrų, arba 34 procentais daugiau nei 2009 m., vaisių ir uogų, sidro, putojančių ir kitų fermentuotų gėrimų - 4,2 mln. dekalitrų, arba 16 procentų daugiau. Daugiausia pagaminta alaus - 29,2 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus išaugo 6 procentais. Pernai sparčiausiai augo alaus (74 %) ir vyno (52 %) importas.

2010 m. parduota 3,1 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, tai 245 tūkst. dekalitrų (7 %) mažiau nei 2009 m. Vyno bei fermentuotų gėrimų parduota 6,4 mln. dekalitrų, arba 210 tūkst. dekalitrų (3 %) daugiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus - 29,3 mln. dekalitrų, arba 2,7 mln. dekalitrų (10 %) daugiau nei 2009 m.

Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2010 m., palyginti su 2009 m., padidėjo 1,1 procento. Brango spiritiniai alkoholiniai gėrimai, tačiau jų kainos kito nevienodai: viskis pabrango 4,1 procento, trauktinės - 3,7, degtinė - 1,8 procento, likeriai - 1 procentu. Alus atpigo 1,8 procento.