Alkoholio pernai vartota mažiau

Išankstiniais duomenimis, 2008 m. vienam gyventojui teko vidutiniškai 11,2 litro, o vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui - 13,3 litro absoliutaus (100 proc.) alkoholio, tai yra po 0,1 litro mažiau nei 2007 m., praneša Statistikos departamentas.

2008 m. buvo pagaminta 1,5 mln. dekalitrų spirituotų alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį. Palyginti su 2007 m., jų gamyba sumažėjo 16,8 procento. Per metus vaisių ir uogų, sidro, putojančių ir kitų fermentuotų gėrimų gamyba sumažėjo 18,2 procento ir sudarė 3965 tūkst. dekalitrų, vynuogių vynų ir vermuto gamyba sumažėjo 5,8 procento ir sudarė 834 tūkst. dekalitrų. Daugiausia pagaminta alaus - 29,7 mln. dekalitrų, palyginti su 2007 m., jo gamyba išaugo 3,9 procento. Negalutiniais duomenimis, išaugo spirituotų gėrimų ir vyno importas bei visų alkoholinių gėrimų eksportas.

2008 m. spirituotų gėrimų parduota 3898 tūkst. dekalitrų, arba 14 tūkst. dekalitrų (0,4 proc.) mažiau negu ankstesniais metais. Vyno bei fermentuotų gėrimų parduota 6272 tūkst. dekalitrų, arba 234 tūkst. dekalitrų (3,6 proc.) mažiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus - 25,6 mln. dekalitrų, arba 1,2 mln. dekalitrų (4,6 proc.) mažiau nei 2007 m.

Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2008 m., palyginti su 2007 m., padidėjo 12,6 procento: degtinė pabrango 19,4 procento, trauktinės - 18,3, likeriai - 12,1, brendis - 11,4, vynas ir vyno produkcija, alus - po 10,1 procento. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2008 m. sausio 1 d. taikomas didesnis akcizo tarifas.

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2008 m. dėl alkoholinės psichozės į gydymo įstaigas pirmą kartą kreipėsi 1,2 tūkst. asmenų, tai 239 žmonėmis mažiau nei 2007 m. Alkoholinė psichozė dukart dažniau diagnozuota kaimo gyventojams: 100 000 kaimo gyventojų teko 54 nauji alkoholinės psichozės atvejai, miesto - 27. 2008 m. pabaigoje alkoholine psichoze sirgo 3,7 tūkst. asmenų, 100 000 gyventojų teko 112 sergančiųjų. Palyginti su 2007 m., ligotumas alkoholine psichoze liko beveik nepakitęs.

2008 m. nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 75 neblaivūs asmenys, arba 35 asmenimis mažiau nei 2007 m. Kelyje iš darbo (į darbą) nukentėjo 10 neblaivių asmenų, arba dukart mažiau.

Praėjusiais metais dėl alkoholio vartojimo mirė 1475 žmonės, tai 266 žmonėmis mažiau nei 2007 m. Dažniausia šių mirčių priežastis buvo alkoholinė kepenų liga (47 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (31 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (15 proc.). 2008 m. vyrų mirtingumas dėl alkoholio vartojimo buvo 3,2 karto didesnis negu moterų.

Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2008 m. ištirta 5,6 tūkst. (2007 m. - 5,8 tūkst.) nusikalstamų veikų, padarytų neblaivių asmenų. Tai šeštadalis visų ištirtų nusikalstamų veikų.

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2008 m. užregistruoti 656 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės, arba kas septintas užregistruotas įvykis. Juose žuvo 63, buvo sužeista 916 žmonių. Užregistruoti 494 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių vairuotojų kaltės, kuriuose žuvo 44 žmonės, o 742 buvo sužeisti. Palyginti su 2007 m., kelių eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės sumažėjo 317 (39 proc.), dėl kitų neblaivių asmenų kaltės - 40 (20 proc.).

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2008 m. pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų socialinės rizikos šeimų apskaitoje buvo įrašyta 6,7 tūkst. girtaujančių šeimų, arba 0,6 tūkst. (9 proc.) mažiau nei 2007 m.