Autizmas

Autizmas - vaiko raidos sutrikimas, kuris pasireiškia per pirmuosius trejus gyvenimo metus. Autizmas pasireiškia per tris veiklos sritis - socialinę, kmunikacinę ir elgesio bei interesų. Lietuvoje autizmu serga nuo 10 iki 15 vaikų iš 10 000.

Anksčiau buvo manoma, jog šis sutrikimas dažniau pasireiškia berniukams, visgi, naujausi tyrimai rodo, jog tiek berniukai, tiek mergaitės šia liga serga maždaug vienodai dažnai.

Priežastys

Deja, iki šiol autizmo atsiradimo priežastys nėra žinomos. Visuomenėje vyrauja klaidinga nuomonė, jog autizmą gali sukelti vakcinacija (skiepijimas). Taip tikrai nėra. Šiuo metu manoma, jog autizmas kyla daugelio veiksnių sąveikoje. Autizmo atsiradimui įtakos turi genetika, įgimti nervų sistemos defektai, gretutinės ligos (įgimta raudoniukė, citomegalo virusinė infekcija, toksoplazmozė, sifilis, herpinis encefalitas), medžiagų apykaitos sutrikimai (fenilketonurija, sumažėjęs skydliaukės hormonų kiekis) ir kiti veiksniai.

Požymiai

Autizmas dažniausiai prasideda labai ankstyvame amžiuje. Jau pirmaisiais gyvenimo metais tėvai ir artimieji pastebi, jog vaikas nenormaliai bendrauja. Vaikui augant, ryškėja vis daugiau autizmo simptomų. Kūdikis priešinasi imamas ant rankų, nereaguoja į mamos gestus, mimikas, kalbą. Nemėgdžioja garsų, gestų. Niekada nesišypso. Dažnai linguoja. Tėvams neretai atrodo, kad vaikas yra kurčias. Vaikas nekontaktuoja akimis, yra pernelyg ramus ar atvirkščiai, labai sudirgęs. Augdamas toks vaikas nesidomi daiktais, žaislais. Jam labiau patinka žaisti su savo pirštais, seilėmis, kokiu nors šniūreliu, o ne su tokio amžiaus vaikams skirtais žaidimais. Dovanotus žaislus neretai sulaužo. Šiems vaikams labai svarbus pastovumas. Jie nenoriai pažindinasi su naujais žmonėmis, eina į naujas vietas.

Autistams būdingos stereotipinės manieros - jie nuolat atlieka vieną ir tą patį veiksmą, kalba tais pačiais sakiniais ar daug kartų piešia tą patį piešinį. Save pokalbio metu dažniausiai vadina vardu arba trečiuoju asmeniu. Augdami kai kurie iš autistų apskritai nustoja šnekėti. Kartais tampa agresyvūs. Šie vaikai pasižymi dideliu užsispyrimu, atkaklumu. Jie nepasiduoda jei kažko nori, tačiau retai savo norus įvardina žodžiais. Autistai dažnai būna savanaudiški, nepaiso kitų norų ir interesų. Tokiems vaikams sunkiai sekasi sukaupti dėmesį, jie greitai meta jiems patikėtą užduotį.

Tyrimai

Kad vaikas serga autizmu, galima įtarti nuo 18 mėnesių amžiaus. Vaikas, kuriam įtariamas šis raidos sutrikimas, turėtų būti kurį laiką stebimas, analizuojamas jo elgesys, bendravimas. Vaiką reikėtų stebėti ne tik vaiko raidos sutrikimų centre ar kitoje gydymo įstaigoje, bet ir namų aplinkoje, darželyje ar mokykloje. Reikėtų surinkti informaciją apie vaiką ne tik iš tėvų, bet ir iš kitų jį supančių žmonių. Surinkus visą šią informaciją, autizmas diagnozuojamas pagal tarptautinės ligų klasifikacijos parengtus diagnostikos kriterijus.

Gydymas

Yra įvairių terapijos metodų, skirtų autizmui gydyti. Deja, nėra vieno efektyvaus autizmo gydymo būdo, kuris tiktų visiems pacientams. Todėl kiekvienam vaikui, sergančiam autizmu, gydymas parenkamas individualiai. Kadangi autizmas yra neišgydomas raidos sutrikimas, pagrindinis gydymo tikslas yra rasti būdą, kaip pagerinti sutrikusias vaiko socialines, komunikacines funkcijas ir padėti jam prisitaikyti visuomenėje. Kad galima būtų pasiekti šio tikslo, labai svarbu, kad tokio vaiko gydyme dalyvautų ne tik gydytojai, bet ir artimieji.

Profilaktika

Deja, specifinės profilaktikos, kuri padėtų išvengti autizmo, nėra.

Prognozė

Labai svarbu, jog autizmo gydymas būtų pradedamas kuo anksčiau. Laiku pradėjus gydymą, galima smarkiai pagerinti sergančiojo ir jo artimųjų gyvenimo kokybę.