Prostatos vėžys

Prostatos vėžys - tai antras pagal dažnumą vyrų vėžys (pirmoje vietoje - plaučių vėžys) Lietuvoje. Prostatos vėžys - tai priešinės liaukos (kitaip dar vadinamos prostata) piktybinis susirgimas, kuomet, mutavus vienai ląstelei, formuojasi nevaldomai augantis auglys, plintantis į aplinkinius audinius, sunaudojantis organizmo atsargas, intoksikuojantis (nuodijantis) organizmą bei ilgainiui sutrikdantis visų sistemų veiklą.

Priežastys

Prostata - tik vyrų anatomijai būdingas organas, kuris yra mažajame dubenyje, žemiau šlapimo pūslės, prieš tiesiąją žarną, bei gaubiantis šlaplę. Prostata gamina spermos sudedamąją dalį, bei suspaudžia šlaplę ejakuliacijos metu.

Kaip ir kitų onkologinių susirgimų, prostatos vėžio vystymasis prasideda, kai dėl žalingų veiksnių mutuoja bent viena ląstelė. Dėl tokios mutacijos prasideda nevaldomas jos dauginimasis - formuojasi auglys, kuriam vis didėjant, pargraužiamos kraujagyslės, limfagyslės, o vėliau peraugami ir aplinkiniai organai. Pakitusios ląstelės gali plisti kraujagyslėmis, limfagyslėmis ir įsitvirtinti kituose organuose bei audiniuose. Taip formuojasi metastazės, kurios sutrikdo kitų organų veiklą, sukelia skausmą, užnuodija organizmą ir, galiausiai sukelia mirtį.

Tokios mutacijos priežastys nėra visiškai aiškios. Įtakos turi genetiniai veiksniai (paveldimumas), žalingi aplinkos faktoriai, neteisinga mityba, imuniteto defektai, žalingi įpročiai. Prostatos vėžio tikimybė didėja su amžiumi ir manoma, kad kai kuriais atvejais vėžį gali sukelti virusas, kurio DNR įsiterpia į ląstelės genomą ir sukelia minėtą mutaciją.

Požymiai

Prostatos vėžio požymiai ne iš karto matosi. Liga vystosi labai lėtai. Dažnai dešimtmečiais vyras nejaučia jokių simptomų. Kartais požymiai panašūs į gėrybinės prostatos hperplazijos - padažnėjęs šlapinimasis, ne visiško išsišlapinimo jausmas, naktinis šlapinimasis, skausmingas, kraujingas šlapinmasis, sutrikusi lytinė funkcija. Vėžiui išplitus, atsiranda sisteminiai požymiai - skausmas, silpnumas, apetito stoka, svorio mažėjimas, sutrikęs tuštinimasis ir šlapinimasis ir pan. Dažniausiai šis vėžys plinta į artimiausius limfmazgius bei apatinę stuburo dalį.

Tyrimai

Prostatos specifinis antigenas (PSA) - tyrimas, atliekamas iš kraujo. Tai labai paprastas ir jautrus tyrimas, atliekamas profilaktiškai visiems vyresnio amžiaus vyrams. PSA gali padidėti ir sergant gėrybine prostatos hiperplazija, prostatitu, po lytinio akto, apčiuopos.

echoskopija - taip pat nebrangus tyrimas. Galima pamatyti padidėjusią prostatą, pakitusią konsistenciją.

Gydytojas urologas visuomet atliks prostatos apčiuopą per tiesiąją žarną. Jaučiama padidėjusi, kieta, gruoblėta prostata.

Onkologinė diagnozė turi būti patvirtinta histologiniu tyrimu. Echoskopo kontrolėje paimama prostatos biopsija ir histologiškai nustatoma, ar ląstelės pakitusios ir koks jų tipas.

Vėžio išplitimas vertinamas pagal kompiuterinės tomografijos, rentgenografijos, kaulų scintigrafijos ir kitų tyrimų duomenis. Navikas pagal išplitimą klasifikuojamas pagal TNM metodiką.

Gydymas

Prostatos vėžio gydymas priklauso nuo stadijos. Ankstyvose stadijose taikoma operacija. Kartais operacija derinama su spinduliniu gydymu, chemoterapija. Taip pat skiriamas gydymas hormonais. Naujausios metodikos - tai brachiterapija (implantuojamos specialios radioaktyvios „sėklos"; kitas metodas - specialios adatos, įduriamos į pačią prostatą).

Prognozė

Prognozė priklauso nuo to, kaip anksti liga diagnozuojama, nuo naviko rūšies, organizmo būklės. Ankstyvos stadijos vėžio prognozė dažniausiai gera. Išplitusio naviko - bloga. Kita vertus, liga labai lėtai progresuoja, todėl kai kurie pacientai, net diagnozavus prostatos vėžį vėlesnėje stadijoje, išgyvena dar daug metų.