Manija

Manija - tai liga, psichikos sutrikimas, priskiriamas nuotaikos sutrikimų grupei. Manija dažniausiai pasireiškia simptomais, priešingais depresijai. Manijos sutrikimas gali atsirasti bet kokio amžiaus žmogui. Kaip ir kiekvienas psichikos sutrikimas, manija sukelia ne tik fiziologinių sveikatos problemų, bet ir socialinių. Visuomenės atskirtis dažnai dar labiau pablogina sergančiojo būklę.

Priežastys

Kaip ir daugelio psichikos sutrikimų, manijos atsiradimo priežastis nėra tiksliai žinoma. Manoma, jog ligos atsiradimą lemia įvairios neurologinės, psichologinės ir kitos priežastys. Didelę reikšmę šio sutrikimo atsiradimui turi ir genetinis polinkis. Manijos sutrikimą galima pastebėti sergantiems maniakine depresine psichoze, šizofrenija ir kitomis psichikos ligomis. Taip pat manijos simptomus gali sukelti psichotropinės medžiagos (nikotinas, amfetaminas, kokainas, į energetinių gėrimų sudėtį įeinantis taurinas ir kitos). Taip pat ligos epizodai gali pasireikšti po smegenų traumų (pažeidus tam tikras sritis), sergant onkologiniu smegenų susirgimu.

Požymiai

Manijos epizodas dažniausiai trunka apie savaitę. Žmogus, kuriam pasireiškia manija būna neadekvačiai situacijai pakilios nuotaikos, žvalus, labai aktyvus. Neretai tokiems ligoniams smarkiai sumažėja miego poreikis (jiems gali pilnai užtekti trijų valandų miego per naktį). Jie būna pernelyg geros nuomonės apie save, visiškai netaktiški, kalba daug ir greitai, dažnai mėgsta išsakyti savo nepadorias mintis. Manija sergančiųjų mąstymas tampa paviršutiniškas, nenuoseklus. Dažnai jie atrodo išsiblaškę. Kad žmogus serga manija galima pastebėti ir iš jo aprangos, šukuosenos. Dažniausiai buvę santūrūs žmonės pradeda iššaukiančiai rengtis ir šukuotis, mėgsta ryškias spalvas, ekstravagantiškus rūbus. Taip pat ligos epizodo metu ligoniai pradeda leisti pinigus, pirkti nereikalingus daiktus, ieško atsitiktinių lytinių santykių. Iš fiziologinių pokyčių gali atsirasti padidėjęs prakaitavimas, kristi svoris. Kartais „maniakiškas" artimojo elgesys gąsdina artimuosius. Tačiau reikėtų stengtis tokio žmogaus neatstumti, nes pats ligonis negali kritiškai įvertinti savo būklės. Todėl reikia pabandyti padėti, nukreipti jį pas gydytoją psichiatrą ar psichoterapeutą.

Tyrimai

Deja, kaip ir daugeliui psichikos ligų, šiai ligai diagnozuoti specifinių tyrimų taip pat nėra. Gydytojas psichoterapeutas ar psichiatras diagnozuodamas manijos sutrikimą dažniausiai remiasi matomais ligos simptomais, artimųjų bei pačio ligonio pasakojimais. Taip pat jei įtariama, kad maniją sukėlė smegenų pažeidimas, ligonis gali būti siunčiamas pas gydytoją ortopedą - traumatologą, onkologą ar neurologą. Šie gydytojai ištiria ligonį neurologiškai, atlieka kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimus.

Gydymas

Manijos gydymas susideda iš kelių labai svarbių komponentų: chemoterapijos, psichoterapijos ir artimųjų paramos. Dažniausiai šiam susirgimui gydyti naudojamas litis (vaistas, mažinantis inozitolio koncentraciją smegenyse). Taip pat kartu gali būti naudojami antipsichotiniai vaistai. Praėjus ūmiam periodui, taikomas ilgos trukmės profilaktinis gydymas (neretai jam naudojama valprojinė rūgštis). Taip pat kartu taikoma psichoterapija, kuri dažniausiai taip pat labai pagerina sergančiojo būklę. Ne mažiau svarbi ir artimųjų pagalba. Labai svarbu, kad pamačius artėjančio manijos priepuolio požymius ligoniui būtų pradėtas atitinkamas gydymas, todėl artimieji turėtų kreiptis į gydytoją ir supažindinti jį su savo pastebėjimais apie pakitusį artimojo elgesį.

Prognozė

Dažniausiai manijos epizodai pasikartoja ne vieną kartą. Tačiau laiku juos pastebėjus ir pradėjus ūmaus priepuolio gydymą, o vėliau tęsiant profilaktinį gydymą, priepuolių skaičius labai sumažėja, o kartais ir visai išnyksta. Po gydymo žmogus dažniausiai gali gyventi pilnavertį gyvenimą.