Depresija

Depresija (lot. depressus - tylus, žemas, nuleistas, gilus) - liguistai prislėgta nuotaika. Depresija - tai nuotaikos (kitaip vadinamas afektiniu) sutrikimas, kuris pasireiškia liūdna nuotaika, sumažėjusiu pasitenkinimu, interesų praradimu, energijos išsekimu, padidėjusiu nuovargiu. Depresija - rimta ir dažna liga, kuri, jei negydoma, neretai baigiasi mirtimi. Jos paplitimas - 6 proc.

Priežastys

Tiek depresija, tiek kiti nuotaikos sutrikimai (manija, dvipolis afektinis sutrikimas) sąlygojami daugelio priežasčių. Dar nėra galutinai ištirtos visos priežastys, kodėl kai kuriems žmonėms pasireiškia depresija, tačiau aiškios kelios priežasčių grupės:

• Genetiniai veiksniai - paveldėjimas.
• Kai kurios tam tikro organizmo ypatybės (pavyzdžiui, neuromediatorių - noradrenalino, serotonino kiekis, išsiskyrimas).
• Gyvenamosios aplinkos veiksniai.
• Įvairios ligos, apsinuodijimas kai kuriomis medžiagomis.
• Psichologinės ir socialinės problemos.

Paprastai susideda daugelis iš išvardintų priežasčių. Pavyzdžiui, vien psichologinis stresas retai sukelia depresiją. Kartu dažnai būna ir paveldėjimas, ir organizmo ypatumai, ir dar kelios priežastys.

Depresijos pagrindas - tai serotonino ir noradrenalino apykaitos sutrikimas, tiksliau, jų sumažėjimas.

Požymiai

Beveik visais atvejais pasireiškia tokie depresijos požymiai: sumažėjusi dėmesio koncentracija, kaltės jausmas, sumažėjęs pasitikėjimas savimi, pesimistinės mintys apie ateitį, savižudiškos mintys ar veiksmai, miego ir apetito sutrikimai.

Depresijos yra įvairių formų, kartais vietoj liūdesio gali pasireikšti nerimas, hipochondrija. Kai kurie pacientai pradeda gausiai vartoti alkoholį, kiti būna irzlūs ir t.t.

Pagrindinės depresijos formos (depresijos tipai)

1. Didžioji depresija. Ji pasireiškia tokiais požymiais:

• Prislėgta, liūdna nuotaika. Kartais, ypač vaikams - irzli nuotaika. Tokia nuotaika būna didžiąją dienos dalį, beveik kasdien.
• Sumažėję interesai ir pasitenkinimas bet kokia veikla.
• Svorio pokyčiai - sumažėjimas ar padidėjimas.
• miego sutrikimai - mieguistumas arba nemiga.
• Kasdieninis nuovargis.
• Nepaaiškinamas arba kliedesinis kaltės jausmas, savęs nuvertinimas.
• Sumažėjusi dėmesio koncentracija, kūrybiškumas.
• Savižudiškos mintys ir ketinimai, kartais - mėginimas žudytis.

2. Somatinio tipo depresija. Šiai depresijos formai būdingesni organizmo pokyčiai, kurie kartais painiojami su organine patologija:

• Sumažėję interesai ir pasitenkinimas.
• Ankstesnis nubudimas rytais (dviem valandom ir daugiau).
• Susilpnėjusi reakcija į įvairius išgyvenimus.
• Požymiai sunkesni rytais.
• Apetito sumažėjimas ir svorio kritimas.
• Lytinio aktyvumo sutrikimas.
• Širdies ritmo sutrikimai, skausmas širdies plote, nerimas, mirties baimė (vadinamoji kardialinė depresijos forma).
• Galvos skausmas, baimė išprotėti, nerimas - cefalginė depresija.
• Virškinamojo trakto sutrikimai, vidurių užkietėjimai, pilvo skausmai, liežuvio skausmas - abdominalinė depresijos forma.

3. Melancholinio tipo depresija. Jai būdingi šie simptomai:

• Interesų ir pasitenkinimo įvairia veikla sumažėjimas (būtinas požymis).
• Silpna ir nepakankama reakcija į malonius dirgiklius (būtinas požymis).
• Kiti, nebūtini simptomai: liūdna nuotaika, ryškesnė rytais, ankstesnis nubudimas rytais, apetito sumažėjimas ir svorio kritimas, nepagrįstas kaltės jausmas.

Depresija skirstoma į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkią. Kartais sunki depresija gali turėti psichozės simptomų - kliedesių, haliucinacijų.

Depresijos diagnozė patvirtinama, kai minėti požymiai pasireiškia nuolat, ne mažiau nei dvi savaites.

Komplikacijos

• Buvusių psichikos sutrikimų paryškėjimas.
• Savižudybė (50 proc. depresija sergančiųjų bando žudytis, o 10-15 proc. nusižudo).
• Virtimas lėtine ar nepagydoma depresija. Dažnai tokia depresija nepagydoma nei vaistais, nei psichoterapija.

Gydymas

Depresijos gydymas priklauso nuo depresijos formos, paciento amžiaus ir pageidavimų. Atsižvelgiama ir į gretutines ligas. Depresijos - tai sunkiai pagydoma liga, dažnai galimi jos atkryčiai (tai liga visam gyvenimui). Dažnai siekiama ne išgydyti depresiją (tai retai įmanoma), bet pasiekti ligos remisiją (požymių išnykimas).

Vaistai nuo depresijos

• Antidepresantai (gydymas jais ilgas; juos reikia vartoti net kai depresijos požymiai praeina. Visiška ligos remisija pasireiškia po 2-3 mėnesių antidepresantų vartojimo).
• Psichoterapija. Dažnai tai - pagalbinis metodas. Jis reikalauja daug laiko ir paciento pasiryžimo, tačiau įdėjus pastangų - labai efektyvus.
• Kiti metodai (labiau pagalbiniai): magnetiniai, elektriniai gydymo metodai, miego ribojimas, šviesos terapija.
• Socialinė pagalba - paciento, jo artimųjų mokymas.

Prognozė

Dėl depresijos, tik apie pusė sergančiųjų kreipiasi į gydytoją, o iš jų tik nedidelė dalis adekvačiai ir efektyviai gydosi. Mirtingumas - 10-15 proc. Negydomos depresijos mirtingumas daug didesnis. Efektyviai gydant depresiją galima pasiekti labai gerų rezultatų, tačiau dažnai liga recidyvuoja.

Plačiau apie psichikos ligas.