Gripas

Gripas - tai viena iš ūminių virusinių kvėpavimo takų infekcijų (gripo ligų grupei taip pat priklauso paragripo, adenovirusinė, respiracinė sincitinė, rinovirusinė, koronavirusinė infekcijos. Gripas - tai labiausiai paplitusios infekcijos Lietuvoje, ypač rudenį - pavasarį, kai dėl šalčio, drėgmės, vitaminų stokos nusilpsta daugelio žmonių imunitetas. Tai viena iš dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų.

Priežastys

Gripą sukelia influenzavirus, kuris pagal savo antigenines savybes skirstomas į tris gentis: A, B ir C.

A tipo gripas, dar skirstomas pagal H (H1 - H16) ir N (N1 - N9) antigenus. Pavyzdžiui, vieni dažniausių šiuo metu yra H1N1, H1N2, H3N2 virusai. H7N7 pavojingi arkliams, o H3N8 - šunims.

B tipo virusas neskirstomas į jokias grupes, jis pavojingas žmonėms ir kas keli metai sukelia epidemijas.

C tipo virusas pavojingas žmonėms ir kiaulėms. Jis sutinkamas kur kas rečiau.

Visi ligos virusai ypatingi tuo, kad gali labai lengvai mutuoti, įgydami skirtingas antigenines savybes. Dėl to vis susidaro nauji ligos (ypač A) potipiai, kuriems žmonės neturi imuniteto ir tai sąlygoja epidemijas.

Dažnai virusas gali daugintis ir gyvūnų organizme. Pavyzdžiui, yra penki paukščių gripo potipiai: H5N1, H7N2, H7N7, H7N3, H9N2.

Gripo virusas plinta oro - lašeliniu ir kontakto keliu (kosint čiaudint, kalbant, taip pat per nešvarias rankas; gripo virusas alinkoje ar ant daiktų gali išlikti net iki 2 parų). Jis patenka į akių gleivinę, nosiaryklę, burną, kur sukelia uždegimą.

Požymiai

Gripo požymiai atsiranda per 1 - 3 paras po užsikrėtimo. Liga prasideda staiga: pakyla temperatūra (iki 39o - 40oC), krečia šaltis, būna silpna, skauda galvą, raumenis. Kartu pasireiškia sloga, gerklės skausmas, kosulys. Kartais prisideda pykinimas, vėmimas, viduriavimas.

Virusas pažeidžia gleivinę ir vietinį imunitetą, dėl to gali lengvai patekti bakterinė infekcija. Todėl kartais komplikuojasi bronchitu, ausies uždegimu, plaučių uždegimu, sinusitu, ar, ypač retai, meningitu, perikarditu (širdiplėvės uždegimas), miokarditu (širdies raumens uždegimas).

Tyrimai

Gripo virusą galima išskirti iš nosies sekreto, kartais nustatinėjamas ligos antigenas kvėpavimo takų ląstelėse, tačiau šie ir panašūs tyrimai yra brangūs ir sudėtingi, todėl atliekami dažniausiai tik moksliniais sumetimais, arba pavieniais atvejais epidemijos pradžioje. Praktiškai diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais požymiais ir epideminiais duomenimis.

Reikia nepamiršti, kad „peršalimo liga" nebūtinai yra sukelta gripo viruso. Į gripą gali būti panašios ir kur kas sunkesnės ligos, sukeltos bakterijų (sepsis, plaučių uždegimas ir pan.)

Gydymas

Gripo gydymui yra sukurti vaistai, veikiantys specifiškai prieš virusą. Tai - rimantadinas, amantadinas (jie veikia tik prieš A virusą), zanamiviras, aseltamiviras (šie vaistai veikia tik prieš A ir B virusą). Šie vaistai afektyvūs tik pradėjus juos vartoti ne vėliau kaip 48 valandas nuo ligos pradžios. Be to, jie bus neveiksmingi, jei ligos sukėlėjas - ne A ar B gripo virusas (o, pavyzdžiui, C gripo, rinovirusas ir t.t.).

Svarbiausias šios ligos metu - tai simptominis gydymas. Ligoninėje lašinamos gliukozės, elekrolitų lašelinės, o gydantis namie, reikia gulėti lovoje, rekomenduojama gerti daug skysčių (arbatos, mineralinio vandens). Jei reikia, skiriami vaistai kosuliui, skausmui slopinti. Galima vartoti askorbo rūgštį (vitaminą C).

Jei temperatūra didesnė nei 39oC, skiriamas paracetamolis, ibuprofenas, nimesulidas, ar kiti vaistai nuo skausmo bei uždegimo.

Būtina prisiminti, kad sudėtiniai vaistai nuo peršalimo (Colrex, Theraflu, Fervex ir pan.) savo sudėtyje, be vaistų, slopinančių gleivinės paburkimą, kosulį, turi daug paracetamolio. Todėl reikia juos vartoti atsargiai, negalima vartoti kartu su kitais vaistais, prieš tai neįsitikinus, kad ir jie neturi paracetamolio ar kitų priešuždegiminių vaistų. Visada perskaitykite vaisto sudėtį, o geriau - pasitarkite su gydytoju prieš pradėdami gydytis patys.

Profilaktika

Persirgus gripu, įgyjamas imunitetas, tačiau tik tam tikram viruso potipiui. Vakcina gaminama kiekvienam sezonui, atsižvelgiant į tai, koks viruso tipas prognozuojamas. Po vakcinacijos imunitetas išlieka apie vienerius metus.