Fotodermatitas

Fotodermatitas - nenormalus organizmo atsakas į UV (ultravioletinius) saulės spindulius, pasireiškiantis įvairių kūno vietų odos uždegimine reakcija. Fotodermatitas gali būti ūminis ir lėtinis.

Priežastys

Pagal fotodermatitą sukeliančias priežastis, jis grupuojamas į keturias stambias grupes:

• Idiopatinį - tokį fotodermatitą, kurio atsiradimo kilmė nėra žinoma.
• Išorinių cheminių medžiagų ar vaistų sukeltą - tokį fotodermatitą, kurį sukelia UV spindulių reakcija į organizme esančius vaistus ar kitas chemines medžiagas.
• Metabolinį, genetinį - genetinių ar medžiagų apykaitos sutrikimų sukeltą fotodermatitą.
• Sisteminių ar odos ligų paskatintą fotodermatitą.

Dažniausiai kyla išorinių cheminių medžiagų ir vaistų sukeltas fotodermatitas. Jis pasireiškia tada, kai žmogus vartoja tam tikras medžiagas, kurios reaguoja su UV spinduliais. Šioms medžiagoms priklauso kai kurie vaistai (tam tikros antibiotikų, raminamųjų, hormoninių preaparatų rūšys), dažai bei kitos cheminės medžiagos, su kuriomis galima susidurti darbe ar net buityje. Pasklidusios po organizmą, šios medžiagos susikaupia odoje ir sąveikaudamos su odą veikiančiais UV spinduliais odoje sukelia alerginę-uždegiminę reakciją.

Požymiai

Fotodermatitas gali pažeisti bet kurią kūno dalį, kuri yra atvira saulės spinduliams arba dirbtinei UV spinduliuotei. Dažniausiai pažeidžiamas veidas, kaklo sritis, rankos, kojos. Toje vietoje oda parausta, patinsta, tampa skausminga. Atsiranda įvairūs bėrimai, pūslytės. Pažeistą odą labai niežti. Jei pažeidžiamas didesnis odos plotas, kartu gali pasireikšti ir sisteminiai reiškiniai, tokie kaip pykinimas, karščiavimas bei galvos skausmai. Ūmiam periodui pasibaigus, bėrimų vietoje gali likti tamsesnės ar šviesesnės dėmelės.

Komplikacijos

Atsiradus odos bėrimamas visuomet kyla grėsmė, jog per pažeistą odą į organizmą pateks infekcija. Visas pratrūkusias odos pūsleles reikėtų tepti dezinfekciniais tirpalais, laikytis odos higienos. Pastebėjus, jog toje vietoje oda pradėjo pūliuoti, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jis paskirs reikiamą odos infekcijos gydymą.

Tyrimai

Pastebėjus aukščiau minėtus simptomus, pirmiausia reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jei simptomai kartojasi ir paskyrus gydymą, pacientai dažniausiai yra siunčiami pas odos ligų gydytoją (dermatologą) ar gydytoją alergologą. Šie specialistai gali skirti įvairius tyrimus, skirtus fotodermatito diagnozei patvirtinti. Pacientas apklausiamas, stengiamasi išsiaiškinti, ar prieš buvimą saulėje ligonis neturėjo kontakto su odos reakcijas galėjusiomis sukelti cheminėmis medžiagomis, ar nėra gydomas jokiais fotodermatitą sukelti galėjusiais vaistais. Taip pat atliekami įvairūs alerginiai odos mėginiai (dažniausiai odos lopo mėginys). Kai ligos priežasties tokiu būdu nustatyti nepavyksta, gali būti atliekama odos biopsija - paimamas mikroskopinio dydžio odos mėginys, kuris vėliau specialistų ištiriamas po mikroskopu.

Gydymas

Fotodermatito gydymui skiriami antihistamininiai (priešalerginiai) vaistai. Sunkioms ligos formoms gydyti kartais skiriami steroidiniai (hormoniniai) preaparatai.

Profilaktika

Sergant fotodermatitu nemažiau nei gydymas svarbi yra ligos profilaktika. Labai savrbu, jog pacientai vengtų odos reakcijas sukėlusių medžiagų vartojimo. Jei dėl svarių priežasčių to padaryti neįmanoma, pacientai turėtų vengti ilgo buvimo saulėje, naudoti visas priemones skirtas apsisaugoti nuo UV spindulių (teptis apsauginiais kremais, dėvėti specialius drabužius), jokiu būdu nesilankyti soliariumuose. Prieš vartojant bet kokius vaistus, reikėtų perskaityti vaisto dėžutėje esantį informacinį lapelį. Jame dažniausiai yra nurodyta, jog vartojant šį vaistą reikėtų riboti buvimo saulėje trukmę ir imtis visų atsargumo priemonių, skirtų fotodermatitui išvengti.