Alergija

Alergija, kitaip dar vadinama hiperergine reakcija. Alergija - tai perdėta imuniteto reakcija į nepavojingas medžiagas. Tai gali būti maisto dalelės (dažniausiai baltymai), žiedadulkės, naminių gyvūnų kailiuko dalelės, konservatai, naminės erkutės, vaistai ir pan. Pastaruoju metu alergijų labai padaugėjo. Dauguma žmonių alergiški vienam ar kitam alergenui.

Priežastys

Alergijos priežastis - imuniteto defektas. Pažeistas imunitetas agresyviai reaguoja į „nekaltas" medžiagas, sukeldamas uždegimines reakcijas, kartu pažeisdamas aplinkinius audinius. Kodėl atsiranda minėtas imuniteto defektas, iki šiol nelabai aišku. Daugiausia įtakos turi mūsų gyvenimo būdas: konservantai maiste, ankstyvas kūdikių maitinimo krūtimi nutraukimas ir maitinimas dirbtiniais mišinukais, motinos rūkymas nėštumo metu. Aišku, alergijas sąlygoja ir paveldėjimas, o dažniausiai priežastys lieka nežinomos.

Prilausomai nuo imuninio atsako formavimosi būdo, yra keturi alergijų tipai. Trys pirmieji - greito tipo reakcijos, o ketvirtas - lėtojo tipo reakcija. Alerginės reakcijos vystosi taip: pirmą kartą į organizmą patekęs alergenas skatina susidaryti antikūnus prieš jį. Kai alergenas patenka pakartotinai, imunitetas jau „žino ką daryti", ir prasideda alerginis atsakas.

Požymiai

Alergija - plati sąvoka klinikine prasme. Pirmojo tipo reakcija gali sukelti šoką, gerklų edemą, uždusimą bei mirtį (anafilaksija), kitų tipų alerginės reakcijos sukelia bronchinės astmos paūmėjimą, odos bėrimą, alerginę slogą (rinitą).

Odos bėrimas - dažniausia alergijos išraiška. Jis gali būti dviejų tipų:

• atopinis dermatitas. Šiuo atveju odos pažeidimą išprovokuoja su maistu ar oru patekę alergenai; pažeistos odos vieta visiškai nesusijusi su sąlyčio su alergenu vieta. Dažniausiai serga vaikai. Bėrimai atsiranda ant veido, liemens, kojų, rankų. Išbertos vietos parausta, pleiskanoja, niežti. Vėliau oda sustorėja, išsausėja, gali atsirasti alerginių spuogelių. atopiniam dermatitui būdinga, kad odą išberia suvartojus alergeno: pieno, kiaušinių baltymų, būnant aplinkoje, kur yra naminių erkučių, žiedadulkių.
• Kontaktinis dermatitas. Odą išberia po tiesioginio kontakto su alergenu. Būdinga tai, kad bėrimas atsiranda būtent toje vietoje, kur lietėsi alergizuojantis daiktas. Dažniausiai kontaktinį dermatitą sukelia metalai (ypač nikelis), skalbimo milteliai.

Tyrmai

Alergija įtariama psireiškus minėtiems simtomams. Svarbiausias klausimas - kas sukelia alergiją? Yra daug būdų tai išsiaiškinti. Dažniausi metodai - odos dūrio mėginiai, aplikaciniai mėginiai, specialios dietos. Alergenų būna tokių įvairių, jog neretai nepavyksta išsiaiškinti alergijos priežasties. Tuomet geriausia diagnostikos imtis pačiam: į specialų dienoraštį rašyti valgytą maistą, pasikeitusias sąlygas (skalbimo miltelių rūšį, kosmetikos priemones ir pan.) ir stebėti, kada ir po ko prasideda paūmėjimas.

Gydymas

Pagrindinis alergijos gydymo principas: alergenų vengimas. Išsiaiškinus, kas sukelia alergijas, būtina šių medžiagų vengti. Jei tai tam tikras maistas - reikia išmesti jį iš raciono, jei tai kosmetikos priemonė - jos nebenaudoti, jei alergija neminei erkutei - nenaudoti pūkinės patalynės, palaikyti higienišką namų aplinką. Kartais nustatoma alergija, pvz, tam tikrai kosmetikos sudedamajai daliai. Tuomet perkant kosmetines priemones būtina išstudijuoti jų sudėtį.

Anafilaksinis šokas gydomas intensyvios terapijos skyriuje. pirmoji pagalba - adrenalino ir metiprednizolono injekcija.

Odos bėrimo gydymas priklauso nuo ligos formos. Lengvos formos atveju užtenka emolientų (kremas riebalų pagrindu, be kvapo, be spalvos, be šlapalo ar pieno rūgšties). Jei forma sunkesnė, naudojami gliukokortikoidų tepalai (hidrokortizonas, prednizolonas). Kai kada prireikia šiuos vaistus gerti, ar vartoti injekcijomis.

Jei alergeno nepavyksta išvengti, naudojami antihistamininiai vaistai - loratadinas, desloratadinas, tavegilis (pastarasis - I kartos, senesnis šios grupės vaistas).

Prognozė

Priklauso nuo alergijos tipo. Anafilaksinio šoko ištiktų pacientų dažnai nepavyksta išgelbėti. Lėtojo tipo alergijos gali trukti visą gyvemimą, kartais vaikų alergijų simptomai praeina jiems augant.