Hipertenzinė krizė

Hipertenzinė krizė - tai sindromas, pasireiškiantis staigiu (per kelias minutes ar vieną - dvi valandas) arterinio kraujo spaudimo pakilimu, kurio metu sutrinka gyvybiškai svarbių organų kraujotaka - pasireiškia smegenų, širdies, inkstų funkcijos sutrikimas.

Priežastys

Hipertenzinė krizė gali pasireikšti sergant bet kuria arterine hipertenzija, bet dažniausiai pasireiškia pirminės AH metu. Rečiau hipertenzinė krizė gali ištikti sergančius feochromocitoma, Kušingo sindromu, taip pat nėštumo metu (eklampsija), vartojant kai kuriuos vaistus.

Klinika ir diagnostika

Šis sindromas gali pasireikšti žemiau išvardintais požymiais.

• Hipertenzinė encefalopatija: stiprūs galvos skausmai, svaigimas, pykinimas, vėmimas. Vėliau sutrinka mąstymas, gali atsirasti mieguistumas. Dar vėliau - gali prasidėti traukuliai ir koma.
• Ūminis širdies nepakankamumas, miokardo infarktas, krūtinės angina.
• ūminis inkstų nepakankamumas.

Pagrindinis diagnostinis kriterijus - ryškus arterinio kraujospūdžio padidėjimas.

Gydymas

Hipertenzinės krizės gydymas pradedamas intensyviosios terapijos skyriuose. Teisingai parinkus vaistus, ligonio būklė pagerėja per valandą. Pirmąsias paras stengiamasi kraujospūdį palaikyti 150-160/100-110 mmHg, nes per greit sumažinus AKS iki „normalaus", galimos komplikacijos.

Teikiant pirmąją pagalbą skiriamas klonidinas, kaptoprilis ar nitroglicerinas. Ligoninėje į veną leidžiami trumpo (Na nitroprusidas, nitroglicerinas, fentolaminas) arba ilgo (diazoksinas, hidralazinas, labetololis) veikimo vaistai, priklausomai nuo ligonio būklės ir poreikių.

Prognozė

Negydoma ši būklė - mirtina. Žmogus gali mirti per 12 - 48 val. Jei laiku ir tinkamai suteikta pagalba, prognozė - gera. Hipertenzinė krizė, labai pavojinga liga.