Aterosklerozė

Aterosklerozė - tai lėtinė arterijų sienelių liga, kai jose susidaro aterosklerozinės plokštelės (ateromos). Aterosklerozė liaudiškai vadinama „kraujagyslių kalkėjimu". Ateroskleroziniai pokyčiai arterijose atsiranda dar jaunystėje, o senstant progresuoja. Jau dvidešimtmečiams randami pakitimai arterijų sienelėse (15 proc.).

Ir net 70 proc. keturiasdešimtmečių kraujagyslės pakitusios. Vakarų šalyse aterosklerozės sukeltos ligos - dažniausia mirties priežastis.

Patologija

Arterijos sienelė sudaryta iš trijų sluoksnių: išorinis - adventicija, vidurinis - medija ir vidinis - intima (sudarytas iš vieno sluoksnio endotelio ląstelių). Aterosklerozės atsiradimas yra aiškinamas taip: pirmiausia dėl įvairių priežasčių pažeidžiamas endotelis, prie pažeidimo vietos prikimba trombocitai ir eritrocitai. Tam tikri leukocitai migruoja po endoteliu, ten išskiria specialų augimo faktorių, o tai sukelia viduriniojo arterijos sienelės sluoksnio storėjimą. Čia taip pat pradeda kauptis riebalai. Vėliau virš šių sankaupų užsideda jungiamojo audinio „stogelis". Tokia plokštelė gali sukalkėti. Kartais tokios plokštelės gali plyšti (tai vadinamoji nestabili plokštelė), plyšimo vietoje formuojasi trombai, kurie gali užkimšti kraujagyslę arba atitrūkti ir nukeliauti į kitą vietą (tokie trombai jau vadinami embolais).

Priežastys

Aterosklerozė vystosi žmogui senstant, tačiau yra tam tikri rizikos veiksniai, kurie sukelia ar spartina jos vystymąsi,

• Rūkymas. Rūkymo metu toksinės medžiagos pažeidžia arterijų endotelį.
• Hipertenzija (padidėjęs arterinis kraujo spaudimas). Nuolat padidėjęs ir nekoreguojamas arterinis kraujo spaudimas mechaniškai pažeidžia endotelį.
• Cukrinis diabetas. Nekoreguoto cukrinio diabeto metu kraujyje yra per didelė gliukozės koncentracija (hiperglikemija). Dėl hiperglikemijos kraujas tampa netinkama terpe įvairiom ląstelėm, taip pat ir endoteliui. Taip vėl pažeidžiamas endotelis.
• Riebalų apykaitos sutrikimas (dislipidemija) ir jų koncentracijos kraujyje padidėjimas (hiperlipidemija).
• Antsvoris ir nejudrumas. Nutukusių žmonių širdis daug didesnė, o širdies kraujagyslės nedidėja, todėl turi aprūpinti didesnę masę, be to, nutukimas skatina arterinę hipertenziją ir riebalų apykaitos sutrikimus.
• Hormoniniai kontraceptikai.
• Vyriškoji lytis. Manoma, kad moteriškasis hormonas estrogenas apsaugo endotelį. Tačiau po menopauzės, kai organizmas nebegamina estrogenų, moterys pradeda sparčiai vytis vyrus sergamumu ateroskleroze.
• Paveldimumas. Dažniausiai šalia paveldimumo būna bent keli aukščiau minėti rizikos veiksniai.

Diagnostika

Aterosklerozė paprastai diagnozuojama kai jau yra pakankamai įsisenėjusi ir atsiranda simptomai. Tai angiografija, įvairūs ultragarsiniai tyrimai, pradedamas taikyti branduolinis magnetinis rezonansas.

Požymiai

Daug metų aterosklerozė nesukelia jokių simptomų. Aterosklerozinė plokštelė ilgai auga, o arterijos spindis siaurėja pamažu. Kol nėra trombozės, aterosklerozė nėra labai pavojinga. Klinikiniai aterosklerozės požymiai pradeda ryškėti, kai arterija susiaurėja 50 proc. ir daugiau. Kai susiaurėjimas pasiekia 75 proc. sutrinka tam tikro organo kraujotaka. Tai - lėtinė išemija. Jei ateroma plyšta ir virš jos formuojasi trombas, kraujagyslė užkemšama staiga ir pasireiškia ūminė išemija.

Pavyzdžiui, susiaurėjus širdies arterijoms, pasireiškia krūtinės angina, tylioji išemija. Kraujagyslėm užsikimšus, susergama miokardo infarktu. Smegenų kraujotakos sutrikimas pasireiškia nuo demencijos ir laikinų priepuolių iki insulto. Dėl aterosklerozės gali įvykti ir kitų organų infarktai (inkstų, blužnies, žarnyno), taip pat gali sutikti galūnių kraujotaka (nuo skausmo vaikštant iki gangrenos).
Aterosklerozė gali komplikuotis arterijų aneurizmomis, kurios plyšta, trombuojasi.

Gydymas ir profilaktika

Aterosklerozė - neišgydoma ir nėra įrodyta, kad ji gali regresuoti. Tačiau aterosklerozės progresavimą galima žymiai sulėtinti ir pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę taikant šias priemones.

• Gyvenimo būdo koregavimas. Antsvorio gydymas, fizinio krūvio didinimas, dieta - cholesterolio ir kitų riebalų ribojimas, metimas rūkyti.
• Hipertenzijos ir cukrinio diabeto korekcija.
• Hiperlipidemijos gydymas vaistais (statinai, fibratai).
• Kiti vaistai, koreguojantys endotelio funkciją, plečiantys kraujagysles (beta adrenoblokatoriai, AKF inhibitoriai, kalcio kanalų blokatoriai).
• Simptominis gydymas - įsisenėjus aterosklerozei ir pasireiškus klinikiniams požymiams.