Inkstų akmenligė

Inkstų akmenlige serga maždaug kas dešimtas žmogus. Tačiau apie galimą akmenligę dažnai jis sužino netikėtai - tik tuomet, kai ištinka priepuolis: ima pykinti, pila karštis, tampa sunku šlapintis, o į šoną įsimeta dieglys. Visų šių nemalonumų kaltininkai - inkstų geldelėse susidarę arba šlapimo takuose užstrigę akmenys. Dauguma inkstų ir šlapimtakių akmenligės atvejų gali būti sėkmingai gydomi be operacijos - atliekant ekstrakorporinę litotripsiją. Apie šį moderniausią būdą gydyti inkstų akmenligę - litotripsiją - papasakojo Medicinos diagnostikos centro gydytojas urologas Narimantas Balčiūnas.

- Kas yra litotripsija?

- Litotripsija - viena saugiausių ir efektyviausių procedūrų, padedančių pašalinti inkstuose ar šlapimo takuose susiformavusius akmenis. Litotriptorius akmenis šlapimtakiuose ir inkstuose aptinka rentgeno spinduliais arba ultragarsu. Vietą, kur jie susiformavę, gydytojas mato ekrane. Atliekant procedūrą aukštos energijos akustinės bangos nukreipiamos tiksliai į šlapimo takuose ar inkste esantį akmenį ir jį suskaldo.

Didžiulis aparato pranašumas tas, kad jis ultragarsu gali aptikti net tuos akmenis, kurie yra susidarę iš šlapimo rūgšties druskų ir nėra matomi šveičiant rentgeno aparatu.

- Ar ši procedūra skausminga?

- Litotripsija laikoma vienu mažiausiai žmogaus organizmą žalojančių būdų atsikratyti inkstų ir šlapimtakių akmenų. Kad pacientas išvengtų diskomforto, prieš procedūrą jam suleidžiama skausmo malšinamųjų vaistų. Sutrupėjus akmeniui, mažesni jo gabaliukai dažniausiai lengvai pasišalina su šlapimu. komplikacijų po šios procedūros pasitaiko itin retai.

- Kokio dydžio akmenys gali būti skaldomi?

- Litotripsija taikoma, kai akmens skersmuo yra nuo 5 mm iki 2,5 cm. Didesni akmenys šalinami chirurgiškai.

- Kiek ši procedūra trunka?

- Įprastai akmeniui sutrupinti prireikia nuo kelių šimtų iki trijų tūkstančių akustinių smūgių. Procedūra vidutiniškai trunka apie 40 minučių. Litotripsija atliekama neguldant į ligoninę ir tą pačią ar kitą dieną pacientas išleidžiamas namo.

Po dviejų savaičių atliekamas kontrolinis tyrimas rentgeno aparatu ir nustatoma, ar akmuo per procedūrą buvo visiškai sunaikintas.

- Ar ši procedūra gali būti taikoma visiems?

- Devyni iš dešimties pacientų, kuriems buvo diagnozuoti akmenys inkstuose ar šlapimtakiuose, gali būti sėkmingai gydomi litotripsija. Litotripsija nerekomenduojama besilaukiančiai moteriai, taip pat jei pacientas aukštesnis nei 2,1 m arba žemesnis nei 1,22 m, arba sveria daugiau nei 136 kg.

Litotripsija netaikoma ligoniams, sergantiems širdies ligomis, kurios gali kelti grėsmę gyvybei, tiems, kurių kraujo krešėjimas yra padidėjęs, kurių akmenys yra kauliniame dubenyje.

Nuspręsti, ar pacientui gali būti taikomas inkstų ir šlapimtakių akmenligės gydymas ekstrakorporine litotripsija, gali tik gydytojas urologas, atlikęs reikiamus tyrimus.

- Kokie tyrimai atliekami prieš procedūrą?

- Gydytojas urologas atlieka inkstų ir šlapimo takų tyrimą ultragarsu. Taip pat reikia atlikti kraujo, šlapimo tyrimus, nustatyti kraujo krešėjimo rodiklius, padaryti inkstų apžvalginę rentgenogramą.

Inkstų akmenligė

Inkstų akmenligė - tai lėtinė liga, kuria sergant inkstų geldelėse susidaro akmenų. Inkstų akmenys susidaro per keletą metų. Ilgą laiką jokių simptomų gali nebūti. Atliekant pilvo organų tyrimus inkstų akmenys gali būti nustatomi atsitiktinai. Jei akmuo didelis, gali pamausti juosmenį, ypač sunkiau padirbus, pasilanksčius, išgėrus alkoholio. Jei akmuo mažas, jam pajudėjus iš inksto į šlapimtakį, ligonį gali ištikti inkstų dieglio priepuolis.

Priepuolis paprastai prasideda staiga, krestelėjus važiuojant nelygiu keliu, sunkiau padirbėjus ar net be jokios priežasties. Trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų. Atsiranda stiprūs skausmai, iš pradžių juosmenyje, vėliau akmenukui slenkant šlapimtakiu plinta į kirkšnis, lytinius organus, vidinį šlaunų paviršių. Skausmas būna labai stiprus, ligonis blaškosi, neranda sau vietos, jį išpila prakaitas, gali pykinti, jis gali pradėti vemti, gali būti žarnų nepraeinamumo reiškinių. Neretai inkstų dieglį lydi dažnas ir skausmingas noras šlapintis, tačiau išteka vos keli lašai šlapimo. Priepuolis gali trukti nuo kelių minučių iki keleto valandų. Kaip prasideda, taip staiga priepuolis ir baigiasi, akmenukui pasišalinus ar nevisiškai užkimšus šlapimtakį. Tačiau dar kelias dienas po priepuolio gali mausti juosmenį. Per priepuolį gali šlapime atsirasti kraujo, taip pat akmenukų. Tai tikras inkstų dieglio įrodymas. Mažesni nei 5 mm akmenukai paprastai pasišalina savaime. Didesni kaip 8 mm akmenys dažniausiai užstringa. Jei akmenukas liko šlapimtakyje, dėl sutrikusio šlapimo nutekėjimo iš inksto gali būti pakenkiama ir inkstui, sutrikti jo funkcijos.

Inkstų akmenligės priežastys

Inkstų akmenligės priežastys nevisiškai aiškios. Paprastai akmenligė pasireiškia 30-60 žmogaus gyvenimo metais. Inkstų akmenlige dažniau serga žmonės šilto klimato kraštuose, manoma, kad taip yra dėl gausesnio prakaitavimo, nes prakaituojant susidaro mažesnis šlapimo kiekis. Be to, veikiant saulės spinduliams odoje gaminasi daugiau vitamino D, dėl kurio iš žarnyno į kraują, o vėliau ir į šlapimą patenka kalcio, kuris turi įtakos akmenligei išsivystyti. Akmenys inkstuose greičiau formuojasi ir tuomet, jei išgeriama per mažai skysčių, vartojama daug druskos, vartojami kai kurie medikamentai.

Pagal cheminę sudėtį šlapimo takų akmenys gali susiformuoti iš šlapimo rūgšties, kalcio druskų, rūgšties druskų, fosfatų, cistino rūgšties. Tačiau dažniausiai akmenys būna mišrūs, susidarę iš kelių medžiagų.

Inkstų akmenligės simptomai:

• pykinimas;
• karščiavimas;
• vėmimas;
• juosmens skausmas;
• dažnas skausmingas šlapinimasis;
• juosmens maudimas;
• dieglys šone;
• kirkšnių, vidinių šlaunų paviršių skausmas;
• kraujas šlapime;
• akmenukas šlapime.