ŽIV infekcija ir AIDS

ŽIV - žmogaus imunodeficito virusas gali sukelti įgytą imunodeficito sindromą (AIDS). ŽIV - grėsmingas virusas ir sunki liga, nusinešusi jau 25 mln žmonių gyvybes. Manoma, kad ŽIV šiuo metu nešioja apie 40 mln žemės gyventojų. Pirmą kartą ŽIV, AIDS aprašyta 1981 metais. Tada buvo pastebėtos keistos, nepaaiškinamos infekcijos (bei navikinės ligos) tarp narkomanų bei homoseksualių vyrų. Normaliai šiomis infekcijomis žmonės neturėjo sirgti.

Priežastys

Šią ligą sukelia žmogaus imunodeficito virusas. Jis priklauso retrovirusų šeimai. Tai reiškia, kad jo nukleino rūgštis yra RNR. Jis taip pat turi specialų fermentą - atvirkštinę transkripatazę - kuri padeda viruso RNR integruotis į žmogaus DNR. Yra žinomi du viruso tipai - ŽIV-I ir ŽIV-II. Europoje ir Amerikoje labiau paplitęs pirmasis, o Afrikoje - antrasis. ŽIV atsirado Afrikoje, o jo tiesioginis pirmtakas - šimpanzių imunodeficito virusas (SIV).

ŽIV, kaip ir kiti retrovirusai, gali mutuoti - genetiškai keistis. ŽIV turi specialias „kojytes", kurios atpažįsta receptorius - CD4 ir CCR5. Šių receptorių turi tam tikra leukocitų - T limfocitų - rūšis bei kai kurie makrofagai. Įdomu, jog dalis žmonių neturi CCR5 receptoriaus, todėl jie gali būti atsparūs ŽIV plitimui lytiniu keliu. Po to kai integruojasi į minėtų ląstelių genomą, ŽIV panaudoja jas savo baltymų ir nukleino rūgščių produkcijai. Taip virusų vis daugėja ir daugėja.

ŽIV yra spermoje, kraujyje, limfoje bei kituose organizmo skysčiuose. Juo galima užsikrėsti kontakto su šiais skysčiais metu: intraveniniai narkotikai, lytiniai santykiai, kraujo perpylimai, medicininės procedūros. Motina virusą gali perduoti naujagimiui gimdymo metu.

Pabrėžtina, kad tikimybė užsikrėsti ŽIV priklauso nuo situacijos, tačiau yra labai nedidelė: pavyzdžiui, įsidūrus medicininės procedūros metu, tikimybė susirgti - tik 0,3 proc. Lytinių santykių metu vyras užsikrečia rečiau nei moteris. O greičiausiai ŽIV plinta homoseksualių santykių metu, bei vartojant intraveninius narkotikus.

ŽIV pažeidžia sudėtingą žmogaus imuninę sistemą, iš lėto visiškai sutrikdydamas organizmo reakciją į antigeną. Todėl infekuoti žmonės suserga tuberkulioze, plaučių uždegimais, Kapoši sarkoma, odos ir kitomis ligomis, kurios galų gali išsekina organizmą ir sąlygoja ligonio mirtį.

Požymiai

Pirmieji ŽIV/AIDS požymiai priklauso nuo viruso kiekio, paplitimo organizme.
Pirmieji požymiai atsiranda po 1 - 6 savaičių po užsikrėtimo. Gali pasireikšti simptomai, panašūs į gripą - bendras silpnumas, galvos, gerklės skausmas. Kartais prasideda viduriavimas, padidėja blužnis, kepenys, limfmazgiai, atsiranda odos bėrimai, opelės burnoje, nervų (ypač veidinio nervo) pažeidimai. Vėliau šie simptomai gali išnykti ir nesikartoti net kelerius metus.

Kitas etapas prasideda po 5 - 8 metų. Tuomet gali pasireikšti ilgas (keli mėnesiai) nepaaiškinamas karščiavimas, viduriavimas, svorio netekimas, prakaitavimas, bendras silpnumas, padidėja limfmazgiai.

Infekcijai plintant, prisideda įvairių organų sistemų pažeidimas:

• Plaučių infekcijos: tuberkuliozė, kandidozė, toksoplazmozė, citomegalo viruso infekcija;
• Virškinamojo trakto susirgimai: salmoneliozė, šigeliozė;
• Įvairių kraujo kūnelių trūkumas;
• Odos ligos: kapoši sarkoma, pūslelinė, kandidozė;
• Lytiškai plintančios ligos;
• Kepenų uždegimai (hepatitai);
• Kasos uždegimai (pankreatitai);
• Nervų sistemos, raumenų pažeidimai (toksoplazmozė, vaskulitai);
• Inkstų ligos (glomerulonefritai, pielonefritai);
• sąnarių uždegimai;
• Akių ligos (konjunktyvitai, keratitai);
• LOR ligos - ausų, sinusų uždegimai (otitai, sinusitai);
• Širdies infekcijos.
• Prisidėjus minėtoms ligoms, ŽIV infekcija jau vadinama AIDS - įgytu imunodeficitiniu sindromu.

Tyrimai

Liga įtariama remiantis kitaip nepaaiškinamais klinikiniais požymiais, anamneze (narkomanija, prostitucija, lankymasis Afrikoje). Bendrame kraujo tyrime įtarimą kelia sumažėjęs leukocitų bei kitų kraujo ląstelių kiekis. Biocheminiai kraujo tyrimai taip pat gali rodyti patologiją.

Atliekamai specifiniai tyrimai viruso baltymui bei nukleino rūgščių rasti:

• Western Blot - ieško viruso baltymų;
• ŽIV RNR polimerazės grandininė reakcija (PGR) - ieškoma viruso RNR;
• NASBA - taip pat ieško RNR.
• Ekspres metodai - kai reikia greitos diagnostikos.

Nustatinėjamas CD4 ląstelių kiekis, kuris ypač reikšmingas gydymo efektyvumo vertinimui. Taip pat atliekami tyrimai, ieškant prisidėjusių infekcijų (hepatitų, toksoplazmozės žymenys, oftalmologo, ginekologo konsultacijos ir pan.)

Gydymas

ŽIV/AIDS gydymui yra kelios grupės vaistų:

• Nukleozidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai (didanozinas, zalcitabinas, lamivudinas, stavudinas). Slopindami fermentą atvirkštinę transkriptazę, šie vaistai stabdo viruso RNR virsmą į DNR.
• Nenukleozidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai (delaviridinas) - veikimas panašus į aukščiau minėtų vaistų.
• Proteazių inhibitoriai (indinaviras, ritonaviras, nevirapinas) - dažniausiai vartojami kartu su kitais vaistais.
• Kartu taikomas šalutinių ligų gydymas antibiotikais, priešgrybeliniais, priešvirusiniais vaistais ir t.t.

Prognozė

Taikant šiuolaikinį gydymą, ŽIV nešiotojas gali išgyventi 10 - 20 metų ir daugiau. Aišku, prognozė priklauso ir nuo kitų faktorių - pavyzdžiui, sergančio europiečio ar amerikiečio prognozė daug geresnė nei afrikiečio - dėl gyvenimo sąlygų, medicininės priežiūros, mitybos. Svarbu gydyti seksualinius partnerius, kitus žmones, esančius rizikos grupėje. Įspėkite ir medicinos personalą apie savo ligą - dėl to jų priežiūra nepasikeis - atvirkščiai, jie bus jums dėkingi, be to, galės geriau apsisaugoti patys, bei apsaugoti jus.

Kovos prieš AIDS simbolis

ŽIV ir AIDS statistika. Dažniausiai užduodami klausimai apie ŽIV ir AIDS.