Legioneliozė

Legioneliozė - nedažna, tačiau pavojinga infekcinė liga, kuria gali užsikrėsti kiekvienas iš mūsų. Legionelioze, dar vadinama „legionierių" liga, dažniausiai suserga silpnesnės sveikatos žmonės ar tie, kurių imunitetas yra nusilpęs dėl gretutinių ligų, todėl ligos eiga dažniausiai būna sunki.

Priežastys

Legioneliozę sukelia bakterija (Legionella pneumophila). Tinkamiausia aplinka šioms bakterijoms veistis - šiltas vanduo ar drėgnas dirvožemis. Todėl daugiausia šių bakterijų yra susikaupę vandentiekyje ir kitose šilto vandens sistemose. Legionelės sukėlėjai su garuojančio vandens lašeliais išplinta ore, iš kur ir patenka į žmogaus nosį, o vėliau ir į apatinius kvėpavimo takus (plaučius). Visgi, legioneliozė, skirtingai nei kitos oro - lašiniu keliu plintančios infekcijos, nėra perduodamos iš žmogaus žmogui, todėl šia liga sergantys ligoniai nėra pavojingi.

Požymiai

Pirmieji legioneliozės simptomai pasireiškia praėjus kelioms dienoms (ligos inkubacinis periodas gali trukti iki 10 dienų) nuo užsikrėtimo ligos sukėlėjais. Smarkiai pakyla temperatūra, ligoniai pradeda gausiai viduriuoti. Paklilus temperatūrai, pulsas suretėja (šis požymis gali padėti diferencijuoti ligą nuo kitų infekcijų, nes karščiuojant, pulsas dažniausiai padažnėja). Greta dažniausiai pasireiškia bendri negalavimo simptomai, tokie kaip, galvos bei raumenų skausmas, pykinimas. Kadangi legionelės „apsistoja" plaučiuose, pacientai dažnai pradeda sausai ar drėgnai kosėti. Esant labai sunkiai ligos formai, ligoniui gali sutrikti sąmonė.

Diagnostika

Į gydytoją reikėtų kreiptis visada, jei pakyla temperatūra. Net jei paprasčiausiai peršalote, reikėtų šį peršalimą diferencijuoti ir su kitomis, kur kas pavojingesnėmis infekcijomis. Ypač skubiai į gydytoją reikėtų kreiptis tuomet, jei pradėjus karščiuoti, pulsas suretėja ( normaliai pulsas turėtų būti didesnis nei 60 kartų per minutę). Gydytojas karščiuojantį ligonį apklausia, apžiūri, pamatuoja pulsą, kraujospūdį, išklauso alsavimą plaučiuose, paskiria kraujo tyrimus, krūtinės ląstos rentgenogramą. Įtarus legioneliozę, skiriami papildomi tyrimai, ligos sukėlėjui nustatyti, kai legioneles bandoma išskirti iš paciento kraujo ar kitų organizmo skysčių.

Gydymas

Patvirtinus legioneliozę, pacientas guldomas į ligoninę. Jei pacientas smarkiai viduriuoja ar karščiuoja, jam atstatomas skysčių kiekis (į veną lašinamas fiziologinis skystis). Taip pat karščiavimui malšinti skiriami antipiretikai (paracetamolis, ibuprofenas). Taip pat skiriami antibiotikai, kuriems yra jautrios legionelės. Juos pacientai turi gerti tris savaites.

Profilaktika

Kadangi legioneliozės sukėlėjai yra jautrūs aukštai temperatūrai, reikėtų pasistengti, jog namų šildymo sistemoje vandens temperatūra viršytų 60 laipsnių (jei yra galimybė reguliuoti temperatūrą). Taip pat reikėtų vengti dušo galvučių, kurios vandenį purškia labai smulkiais lašeliais. Prieš maudantis reikėtų leisti pirmąjam šiltam vandeniui nubėgti srove ir tik tada įjungti dušą.

Prognozė

Susirgus legionelioze pasveikimo prognozė tiesiogiai priklauso nuo to, kaip ligonis yra gydomas. Jei pacientas laiku kreipiasi į gydytoją ir jam paskiriamas teisingas antibakterinis gydymas, ligos prognozė beveik visada yra gera ir ligoniai pasveiksta be jokių liekamųjų reiškinių.