Jersiniozė

Jersiniozė - tai žarnyno užkrečiamoji liga, kurią sukelia Yersinia enterocolitica rūšies gramneigiamos anaerobinės lazdelės. Skirtingai nuo kitų mikrobų, jersinijos atsparios šalčiui. Jos ilgai išlieka gyvybingos ir gali daugintis esant 2-6 laipsnių temperatūrai, taigi net ant daržovių bei vaisių, laikomų vėsiuose rūsiuose, saugyklose ir šaldytuvuose. Jersinijos žūsta 100 laipsnių temperatūroje, sausoje aplinkoje ir veikiant ultravioletiniams spinduliams.

Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro vyr. specialistės Natalijos Beliakovos, pagrindinis jersiniozės infekcijos šaltinis yra graužikai, nuo kurių užsikrečia laukiniai gyvūnai, o nuo šių - naminiai: katės, šunys, kiaulės ir kt. Jersinijos į aplinką - dirvą ir vandenį - patenka su šių gyvūnų fekalijomis. Žmogus užsikrečia valgydamas gyvūnų išmatomis užterštas žalias daržoves, vaisius, ypač laikytus šaldytuvuose, sandėliuose, užterštus kiaulienos, paukštienos ar pieno produktus (nevirintas namų ūkio pienas). Retais atvejais galima užsikrėsti per jersinijomis užterštą šulinių vandenį ar geriant nevirintą upių, kūdrų vandenį. Žmogus tiesiogiai nuo graužikų neužsikrečia, bet nuo sergančių naminių gyvūnų - gali.

Rudenį nuimant derlių ir sandėliuojant vaisius bei daržoves, užkrato koncentracija paprastai būna nepakankama ligai sukelti. Saugyklose, namų rūsiuose palaikoma žema temperatūra, kuri yra tinkama ant daržovių esančioms jersinijoms intensyviai daugintis, todėl žiemos pabaigoje ir pavasarį jų koncentracija pasiekia maksimumą. Dažniausiai užkratas perduodamas per daržoves, šiek tiek rečiau - per vaisius. Natalija Beliakova nerekomenduoja maistui vartoti apgraužtų ar kitaip pažeistų žalių morkų, kopūstų, burokėlių, kuriuos namų rūsiuose bei daržovių sandėliuose galėjo savo ekskrementais užteršti graužikai. Jersinijos ypač pažeidžia pūvančias daržovių, vaisių vietas, todėl pažeisti produktai turi būti itin kruopščiai nuplaunami ir nuvalomi. Nesilaikant maisto gaminimo technologijos reikalavimų, užkratas į maistą gali patekti per nešvarias rankas, nuo virtuvės įrankių ir inventoriaus, ant kurių prieš tai buvo pjaustyta užkrėsta jersinijomis žalia mėsa ar daržovės.

Apsaugo preciziška švara

Jersiniozės inkubacinis periodas trunka nuo 1 iki 11 dienų. Liga prasideda staiga, kūno temperatūra pakyla iki 38-39 laipsnių, išryškėja apsinuodijimo požymiai: blogas apetitas, silpnumas, galvos skausmai, pykinimas, viduriavimas - dažniausiai su gleivėmis ir krauju. Pilvas išpūstas, skausmingas, neretai padidėja kepenys, atsiranda dešinės pilvo pusės skausmai, panašūs į apendicito. Oda būna sausa, simetriškai beria liemenį ir galūnes, o bėrimui išnykus pradeda luptis oda. Maži vaikai dažniausiai serga lengvesne ligos forma, kuriai būdingas viduriavimas. Pseudoapendicitas dažniau pastebimas vyresniems vaikams bei suaugusiems asmenims.

Stabdant jersiniozės plitimą, gyventojams rekomenduojama daržoves, vaisius prieš vartojimą kruopščiai nuplauti, paskui nuvalyti ir pakartotinai nuplauti tekančiu vandeniu; nevartoti maistui graužikų apgraužtų ar kitaip pažeistų žalių morkų, kopūstų, burokėlių; vartoti tik gerai termiškai apdorotą mėsą ir jos produktus. Labai svarbu pagamintų daržovių, net išaugintų savo darže, salotų nedėti į šaldytuvą ir nepalikti kitai dienai - jei jose yra jersinijų, šios gali sparčiai pasidauginti. Taip pat patartina pieną ir jo produktus vartoti tik termiškai apdorotus; naudoti atskirus indus bei įrankius žaliems ir vartojimui paruoštiems maisto produktams; atskiras pjaustymo lenteles žaliai mėsai, paukštienai, daržovėms; pjaustymo lenteles, įrankius po sąlyčio su žalia mėsa, paukštiena ar daržovėmis būtina kruopščiai nuplauti karštu vandeniu.

Natalja Beliakova primena, kad, atėjus pavasariui ir ištuštėjus daržovių saugykloms, būtina jas išvalyti, pašalinti pūvančius daržovių likučius ir dezinfekuoti.