Toliaregystė

Toliaregystė arba hipermetropija - akies refrakcinės funkcijos sutrikimas, dėl kurio prastai matomi arti esantys daiktai, nes jų vaizdas susidaro už tinklainės. Todėl žmogus, sergantis toliaregyste, gerai mato tik toli esančius daiktus. O priklausomai nuo ligos laipsnio, arti esantys daiktai matomi neryškiai arba matomas vaizdas susilieja.

Priežastys

Formuojantis vaizdui šviesos spiduliai pirmiausia prasiskverbia pro akies rageną ir vyzdį. Tada skverbiasi pro už jo esantį lešiuką bei stiklakūnį. Vėliau patenka į tinklainę, kuri yra vidiniame užpakalinės akies obuolio sienelės paviršiuje. Tinklainėje susidaro atvirkštinis objekto vaizdas. Taip yra dėl to, kad lęšiukas laužia šviesos spindulius ir jų pluoštelį fokusuoja tiesiai į tinklainę. Jei žmogaus regėjimo aštrumas yra normalus, atstumas tarp lęšiuko ir tinklainės yra būtent toks, kad tinklainėje susidarytų aiškus vaizdas. Susirgus toliaregyste, šis atstumas sumažėja.

Požymiai

Ligoniai, sergantys toliaregyste, arčiau esančius daiktus mato neryškiai, matomas vaizdas gali lietis. Toli esančius daiktus, tokie ligoniai mato puikiai. Tokių ligonių akys greitai pavargsta, judinant akis gali būti jaučiamas skausmas. Toliaregystę galima skirstyti į kelias rūšis: fiziologinę naujagimių, senatvinę, nėščiųjų ir patologinę.

Fiziologinė naujagimių toliaregystė pasireiškia iškart po gimimo (dėl trumpos akies ašies). Vėliau augant - kartu auga ir akies ašis. Apie septintus metus akies ašies augimas sustoja ir susiformuoja normalus regėjimas.

Senatvinė toliaregystė atsiranda dėl to, jog senstant mažėja akies lęšiuko elastingumas.

Lęšiuko elastingumo mažėjimą taip pat gali nulemti ir hormonai, kurių moterų organizme padaugėja nėštumo metu. Tuomet pasireiškia laikina nėščiųjų toliaregystė, kuri pagimdžius dažniausiai atsistato.

Patologinė toliaregystė dažniausiai būna nulemta genetiškai ir, pasireiškusi dar vaikystėje, išlieka visą žmogaus gyvenimą.

Tyrimas

Pastebėjus, jog regėjimas pablogėjo, iš karto reikėtų kreiptis į gydytoją okulistą. Pirmiausia akių gydytojas ištiria paciento regėjimo aštrumą (tiriama naudojantis specialiomis lentelėmis), pagal regėjimo aštrumo tyrimo rezultatus įvertina toliaregystės laipsnį.

Gydymas

Mažo laipsnio toliaregystė dažniausiai nėra gydoma (jei nėra toliaregystės sukeltų komplikacijų, pacientas nesiskundžia regėjimo suprastėjimu). Toliaregystė pradedama gydyti tuomet, kai pacientas pradeda skųstis regėjimo suprastėjimu ar atsiranda tokios ligos komplikacijos kaip žvairumas. Toliaregystė koreguojama akiniais (su išgaubtais stiklais) ar kontaktiniais lęšiais. Tiek akinius, tiek kontaktinius lęšius pacientai privalo nešioti nuolat. Svarbu, jog akinius, įvertinęs toliaregystės laipsnį, parinktų gydytojas okulistas. Taip pat pacientui skiriama kraujagysles plečiančių, audinių mitybą gerinančių vaistų, kalcio preparatų. Labai didelio laipsnio toliaregystė gali būti gydoma chirurginiu būdu.

Profilaktika

Siekiant laiku diagnozuoti ir kuo anksčiau koreguoti toliaregystę, būtina reguliariai tikrinti vaikų regėjimą porą kartų per metus. Taip pat labai svarbu stebėti, kaip vaikas ruošia pamokas. Pamokų ruoša turėtų vykti tik gerai apšviestoje patalpoje, sėdint prie rašomojo stalo. Skaityti, rašyti jokiu būdu negalima gulint ar važiojant transporto priemone. Taip pat reikėtų, kad vaikas ar suaugęs skaitydamas, ar dirbdamas kompiuteriu kas 20 minučių pailsintų akis (užsimerktų, pažiūrėtų per langą į toli esančius judančius daiktus). Svarbu nepamiršti, jog labiausiai akims kenkia besaikis žiūrėjimas į televizoriaus ar kompiuterio ekraną. Todėl reikėtų stengtis televizorių žiūrėti kuo mažiau, su pertraukomis, o turint regos sutrikimų - pagal galimybes pakeisti su kompiuteriu susijusį darbą.

Prognozė

Kadangi šiais laikais toliaregystė yra pakankamai gerai koreguojama akinių ar kontaktinių lęšių pagalba, ligos prognozė dažniausiai yra gera.