Miežis

Miežis - pūlinis uždegimas, kylantis akies voko krašto riebalinėje ar kremzlės liaukoje, neretai išplintantis ir į gretutinius audinius. Miežis gali būti skiriamas į išorinį (kyla riebalinėje liaukoje) ir vidinį (kyla kremzlės liaukoje).

Priežastys

Dažniausiai miežį sukelia kuri nors stafilokokų rūšies bakterija. Rizika susirgti šiuo pūlingu uždegimu smarkiai padidėja nusilpus organizmo imuninei sistemai, todėl jis dažnai pasikartoja ligoniams, kurie greta serga autoimuninėmis ligomis, cukriniu diabetu, AIDS.

Taip pat miežis gali kilti persirgus kita stafilokoko ar kito mikrobo sukelta sunkia infekcija. Rizika susirgti miežiu padidėja ir vartojant imuninę sistemą slopinančius vaistus dar vadinamus imunosupresantais (jie skiriami gydantis onkologinius susirgimus, AIDS, autoimunines ir kitas ligas).

Stafilokokai į akies riebalinę ar kremzlinę liauką dažniausiai patenka nuo nešvarių rankų, rankšluosčių, popierinių nosinaičių (ypač šnypščiant nosį sergant bakterine kvėpavimo takų infekcija).

Požymiai

Tiek išoriniam, tiek vidiniam miežiui, kaip ir kitoms infekcijoms būdingas nedidelis karščiavimas, galvos skausmas, apetito stoka ir kiti bendros nedidelės intoksikacijos požymiai.

Susirgus išoriniu miežiu akis parausta, patinsta (gali ištinti labai smarkiai), dažniausiai skauda viršutinį akies kraštą. Po poros dienų uždegimo vietoje atsiranda baltai gelsvos spalvos pūlinys. Jam pratrūkus išteka pūliai, gali iškristi blakstienos.

Vidinio miežio simptomai yra panašūs į išorinio, tik šio susirgimo eiga dažniausiai yra sunkesnė ir trunka ilgiau. Kartais vidinio miežio sukeltas pūlinys pratrūksta į vidų ir pūliai į išorę neišteka, o rezorbuojasi viduje.

Tyrimai

Pajutus miežiui būdingus simptomus ar pastebėjus pūlinį, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Svarbu žinoti, jog miežio sukelto pūlinio, kaip ir kitų pūlinių, jokiu būdu negalima liesti ar spausti patiems. Atvėrus pūlinį namų sąlygomis susidaro puikios sąlygos išplisti infekcijai. O išplitusi infekcija gali turėti labai rimtų pasekmių paciento sveikatai ar net baigtis mirtimi. Specifiniai tyrimai miežiui diagnozuoti dažniausiai nėra atliekami. Gydytojas apžiūri akį, sunkiais atvejais paima iš akies pūlių pasėlį, kad galima būtų tiksliai nustatyti ligą sukėlusį mikrobą ir paskirti efektyviausią gydymą.

Gydymas

Kadangi miežis nėra labai sunki liga, ja sergantys pacientai dažniausiai gydomi namie. Visuomet skiriama antibakterinių vaistų terapija: pirmiausia skiriami antibiotikai akių lašų pavidalu, o jei infekcija išplinta - gali būti skiriami ir į veną ar raumenis leidžiami antibiotikai. Taip pat greta patariama kasdien kelis kartus atlikti akių tualetą (į akis įlašinti po kelis lašus vandens ir vokus pavalyti švariu šiltu drėgnu vatos tamponėliu), ant akių vokų dėti šiltus sausus kompresus. Taip pat rekomenduojama greta vartoti imuninę sistemą stiprinančias priemones. Vidinio miežio gydymui dažniausiai skiriama ilgalaikė kortikosteroidų terapija, kartais prireikia operacinio gydymo.

Prognozė

Laiku pradėjus miežio gydymą, prognozė dažniausiai yra gera. Tačiau reikėtų nepamiršti, jog laiku nesikreipiant į gydytoją ar savavališkai išspaudus pūlinį, liga gali komplikuotis išplitusia akiduobės pūline infekcija, tromboflebitu ar net meningitu (smegenų dangalų uždegimu). O šios komplikacijos gali sukelti labai rimtų padarinių paciento sveikatai.