Mirties akimirka

Varginantis gyvenimas, pyktis, nesantaika dažnai mums pasiūlo ramybę - mirtį. Kai kuriems vien tik šis žodis pranašauja nelaimę, o kiti į mirtį žiūri ramiai. Koks mūsų požiūris bebūtų, mes visi ją patirsime. Yra sakoma - jei gimei tai ir mirsi, tačiau nereikia sakyti - jei gimei, tai numirk.

Mirtis reiškia fizinio kūno egzistavimo pabaigą. Su juo, atrodo, išnykstame kaip protas. Bet taip tik atrodo. Mes nemirštame protu, o norintiems išspręsti iškilusias bėdas, savo kūno mirtimi tikrai to nepadarysime. Nenoriu gąsdinti, tačiau įspėju, kad tokių žmonių protai būna įkalinti ilgiems amžiams ir lieka maža vilties, jog kada nors kas pasikeis. Niekada nekelkite rankos prieš gyvybę. Ji jums dovanota aukštesnių jėgų. Už padarytas žmogžudystes mūsų visuomenėje teisiama įkalinimu. Atlikęs bausmę, toks nusikaltėlis tampa lyg ir laisvu nuo kaltės. Bet laisvas tampa tik kūnas. Šių žmonių sielos retai gauna palaiminimą, o jų persiformavimai vyksta visai kitose plotmėse. Gal būt todėl tiek daug sielų klajoja po pasaulį ir neatranda naujo kelio pradžios...

Mirus fiziniam kūnui, jo smegenyse vyksta pakitimai. Energijos krūviai išsilaiko net iki 20 min, todėl galima matyti, kaip atsiskleidžia tokio kūno aura, kaip keičiasi visos spalvos ir kinta biolauko pagrindiniai meridianai. Tuo metu kūnas atiduoda sielą kosmosui. Smegenyse įkalintas protas pagaliau pradeda judėti į šviesą. Visi septyni auros žiedai ima suktis neregėtu greičiu, jie apgobia energetinį kūną - sielą. Toks energijos kamuolys pajuda kanalu, kurį turi kiekvienas mūsų. Kanalo dėka priartėjama prie tunelio, kurio struktūra visai kitokia nei kanalo. Ties ta riba vyksta susijungimas su kitais septyniais energetiniais, tunelį gaubiančiais žiedais. Kiekvienas jų turi savo „kodą", kuris nusako plotmės kilmę, sielos energetinę struktūrą, persiformavimo greitį. Šie žiedai dar kartą apgaubia sielą ir su dideliu greičiu juda tolyn. Įveikus tam tikras energetines plotmes siela patenka į „perkėlą". Ten ji „ilsisi" dideliame energetiniame „kokone". Jis jai leidžia stiprėti tiek, kad ji galėtų judėti tolyn, į kitą pasaulį, kuriame ji susiformavo. Yra ir tokių sielų, kurios iš karto patenka į savo „namus", todėl, kad yra stiprios savo energijos „baze". Jos apeina papildomus brendimo etapus ir iš karto patenka į savo „brokulinę" skiltį. Tačiau daug sielų randasi žemės aplinkoje. Kas jos?

Tai silpnos savo energetika sielos, kurioms pritrūko jėgos pasikelti kosminiu kanalu. Sielai būtiną energiją „augina" septyni auros žiedai. Apie kiekvieną iš jų galima kalbėti labai daug, bet noriu pasakyti, kad jei šie žiedai netenka tarpusavio ryšio, nutrūksta energetinis augimas pagrindiniame septintame žiede, kuris vadovauja sielos pasitraukimui iš kūno. Žiedų ryšys nutrūksta sutrikus smegenų veiklai. Turintys priklausomybę alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms ypatingai kenkia savo sielos brendimui.

Pirmoji energetinė plotmė, priglaudžianti mūsų sielas, vadinama „perkėla". Joje sielos „apsivalo" nuo blogio, kuris buvo sukauptas gyvenant. Paskui jos „įvelkamos" lyg į augimo marškinėlius. Tai apvalkalas, primenantis balioną, kuris nuolatos koreguoja energetinius krūvius, maitinančius sielą. Toje plotmėje siela lieka iki naujos savo gyvavimo formos. Prieš patenkant į šią plotmę, sieloms tenka įveikti ne vieną kliūtį ir tik ne daugeliui tai pasiseka. Plotmė vadinama „perkėla" todėl, kad joje neužsibūna nei viena siela. Jos ten tik praeina pasiruošimo etapus naujiems tobulėjimo etapams. Tai pirmoji pakopa, kurią turi įveikti sielos, bet ne visoms tai pasiseka padaryti. Patekus į „perkėlą", siela gali būti rami, ji apsaugota nuo visų pavojų, kurie jai tapo praeitimi. Sielos, nepatekusios į šią plotmę, gali netekti galimybės grįžti į „šviesą" arba į savo pasaulį, kuriame ji užgimė.

Gyvendami žemėje retai pagalvojame - kas laukia po mirties. Bet tik gyvenimas ir suteikia galimybę pasirūpinti savo amžinybės keliu.

www.sveikas.org