Meilė

Kad suvokti meilę, reikia to norėti. Jeigu žmogus turi savyje meilės apibrėžimą, tai jis ir gyvena tokiame meilės apibrėžime. Kas žmogui yra meilė, tokia ji pas jį ir ateina. Meilė negali turėti apibrėžimų. Kaip viskas, taip ir meilė, žmonėse yra individualus potyris. Kiekvienas myli, tik taip, kaip gali mylėti. O galimybes žmogus turi neribotas, tik reikia jas tobulinti.

Meilė turi sėklą, šaknis, žydėjimą ir vaisius. Kas juos mato ir supranta, tas laimingas žmogus.

Meilę mamai, tėveliui, pažįsta visi. Pirmąją meilę patyrę, žino jos nepakartojamą skonį. Meilė, pasodinta vyro ir moters širdyse, įsitvirtinusi jų gyvenimuose, atnešusi vaisių... išlieka amžiams giminės, dvasios artumo ryšiuose.

Tačiau yra ir dar meilė... besąlygiška... tiesiog meilė, kai žinai ir jauti jausmą viskam, ką matai... kai ištirpsta meilėje viskas, kas neša kančią... kai stoji į kovą gindamas meilę... kai gali atiduoti save ir net savo gyvybę...

Meilės galia vienintelė, kuri vis dar suka pasaulį apie savo ašį...
Būti mylimam, o svarbiausia mylėti pačiam - aukščiausia laimės rūšis.

Yra amžinas mylimasis, kuris visada laukia meilės, tai atvaizdas veidrodyje.. Išmokti mylėti save tokį, koks esi ir siekti tobulumo, vardan meilės sau, yra žmogaus meilės kelias. Jeigu mes nesame pilni meilės sau, tai neturime jos ir kitiems. O kas yra meilė sau? Tai gyvenimas savo tiesa, neišduodant savęs, neparduodant savo būdo, šypsenos ir sąžinės...

Meilė sau tai nėra savęs lepinimas ir "užmigimas" tame, kokie esame. Meilė sau, tai savo asmenybės tobulinimas, savo kelio ieškojimas ir atradimas, savo kūno grožis ir sveikata.

Kad gauti iš pasaulio meilę, reikia atiduoti ją pasauliui, o kad atiduoti, reikia ją turėti, o kad turėti, reikia išmokti mylėti save.