Stebuklinga šaltalankių galia

Nė vienas augalas savo gydomosiomis savybėmis ir naudingų medžiagų kiekiu neprilygsta šaltalankiui.

8-12 proc. šaltalankio minkštimo sudaro vertingas aliejus ir riebiosios medžiagos - fosfolipidai ir sterinai su juose tirpiais mineralais, vitaminais, flavonoidais, antioksidantais. Visos šios medžiagos įeina į maitinamuosius kremus.

Šaltalankį galima vartoti ne tik grožio procedūroms, bet ir organizmui sustiprinti. Be to, uogos yra savotiškai skanios.

Biologiškai aktyvios medžiagos, esančios šaltalankyje, apsaugo odą nuo greito senėjimo, kuris paspartėja kaitinantis saulėje ir veikiant ultravioletiniams spinduliams.

Tam tikslui Babilono ir šumerų moterys vartojo šias uogas, nes kitokių būdų palaikyti jauną odą tais laikais nebuvo. Seniausiame medicinos traktate, parašytame VI a. prieš mūsų erą, yra 15 receptų, sukurtų iš vaistinių augalų, tarp kurių yra ir šaltalankis. Jo aliejumi tepdavo žaizdas ir nudegimus, dantis ir dantenas, burnos gleivinę.

Šaltalankio ekstraktas ir šiais laikais yra plačiai vartojamas ir medicinoje, ir kosmetikoje - jis dedamas į biologiškai aktyvius priedus, kosmetines priemones, žaizdas gydančius aerozolius, dantų pastas, šampūnus, dušo želes.

Optimali sudėtis

Šaltalankyje yra unikalus kompleksas vitaminų - A, B, C, E, K (reguliuojančių kraujo krešėjimą), P (stiprinančio kapiliarus, saugančio nuo dantenų kraujavimo ir kt.) ir folinės rūgšties.

Augalinis fitokompleksas aktyvuoja baltymų - kalogeno ir elastino - sintezę. Jie neleidžia odai vysti, palaiko jos elastingumą ir jaunystę.

Kad oda gautų reikalingų medžiagų, šaltalankių ekstrakto dedama į jauninamuosius kokteilius mezoterapijoje, taip pat į maitinamąsias dušo želes (jos ne tik valo odą, bet ir maitina).

Trintas per sietelį uogas, sumaišytas su šaltalankių aliejumi ar grietine, galima dėti kaip veido ir kaklo kaukę nuo raukšlių, pleiskanojimo, išsausėjimo, taip pat tepti suskeldėjusias lūpas ar jų kampučius.

Slenkančius plaukus gydo šių vertingų uogų kaukė: trinti šaltalankiai su gabalėliu trinto banano ir kiaušinio tryniu. Šią kaukę reikia palaikyti 10-15 min., paskui gerai nuskalauti.

Oranžinėse uogose yra visos medžiagos, reikalingos plaukams: geležis padeda jiems „kvėpuoti" ir stiprina šaknis, varis ir manganas suteikia sodrią spalvą, blizgesį ir stabdo slinkimą. Senovės graikų filosofai ir romiečiai šaltalankį vartojo kaip priemonę nuo plikimo.

Aukso vertės uoga

Japonai perka Kinijos ir Mongolijos šaltalankių derlių (ten auginami jų sodai), nes žino jų neįkainojamą vertę: medžiagų kompleksas, esantis šiose uogose, neutralizuoja nuodus, kurie į organizmą patenka per užterštą orą, vandenį ir maistą.

2200 Tokijaus gyventojų atliko eksperimentą: pusę metų šimtas iš jų kasdien suvalgydavo šviežių šaltalankių uogų, sezonui pasibaigus - šaldytų, antras šimtas - braškių, trečias šimtas - aviečių, ketvirtas šimtas - obuolių, penktas šimtas - apelsinų ir t.t. Buvo tiriama 12 uogų ir 10 vaisių ir nuspręsta, kad tik šaltalankis savo nuostabiomis savybėmis puikiai apsaugo nuo civilizacijos ligų, jaunina.

Gydomasis desertas

1 kg išspaudų, likusių išspaudus sultis, susmulkinkite smulkintuvu ir sumaišykite su 600 g cukraus miltų.

Masę iškočiokite ant medinės lentos ir padžiovinkite šiltoje orkaitėje. Supjaustykite rombeliais. Apibarstykite miltiniu cukrumi ir patiekite.