Kaip konservuoti maistą, kad išliktų naudingosios savybės?

Daugeliui konservavimas siejasi su acto marinatais, cukrumi ar rauginimu. Tuo tarpu konservavimas yra maisto produktų saugojimas nuo gedimo. Sveikiausias pasirinkimas ruošiant konservuoti atliekas žiemai yra šaldymas ir džiovinimas.

Kaip šaldyti daržoves ir vaisius?

Užšaldyti produktai nepraranda savo skonio ir kvapo bei maistinės vertės. Šaldymui rinkitės ne mažesnę nei 18 šalčio temperatūrą, kurioje susidaro smulkūs vandens kristalėliai. Tuomet geriau išlieka produktų maistinės savybės. Šaldant maistą 1 - 4 šalčio temperatūroje, susidaro stambūs vandens kristalai, kurie ardo produktų sandarą, o tokių produktų maistinė vertė, juos atšildžius, būna prastesnė.

Šaldomas uogas ir daržoves nuplaukite, kruopščiai išdžiovinkite ir sudėję vienu sluoksniu užšaldykite. Visiškai sušalusius produktus patogiausia bus laikyti hermetiškuose indeliuose arba polietileno ar folijos pakuotėse.

Šaldyti galima praktiškai visas uogas, o iš daržovių labiausiai tinka: žirneliai, šparaginės pupelės, brokoliai, morkos, pomidorai, agurkai, cukinijos ir moliūgai. Labai patogu šaldyti žalumynus: krapus, špinatus, bazilikus, rūgštynes, svogūnus ir kt. Iki pat pavasario patiekalams galėsite naudoti šviežias daržoves ir prieskonius, kurie nebus praradę savo aromato.

Patogiausia daržoves šaldyti susmulkintas, tokiu atveju tik išėmę iš šaldiklio jas galėsite naudoti patiekalams gaminti. Tarkim, griežinėliais supjaustytus agurkus, atšildę, galėsite naudoti salotoms, o sutarkuotą ar susmulkintą moliūgą galėsite dėti tiesiai į sriubą. Nerekomenduojama šaldyti bulvių, nes pakinta jų konsistencija ir jos pasidaro saldžios.

Džiovinkite orkaitėje

Džiovinimas - ko gero seniausias, paprasčiausias ir sveikiausias konservavimo būdas. Džiovinant maiste vandens koncentracija yra sumažinama iki ribos, kada mikroorganizmai negali augti. Išdžiovintiems prieskoniams, vaisiams, daržovėms nesudėtinga surasti laikymo vietą, nes joms neprireiks nei šaldiklio, nei rūsio, išdžiovintas gėrybes galima laikyti nors ir ant spintelės (stiklainiuose, dėžutėse ir pan.).

Namuose paprasčiausia džiovinti orkaitėje, čia reguliuodami temperatūrą ir vėdinimą galėsite išsidžiovinti įvairias gamtos gėrybes: nuo aviečių iki žirnelių. Atkreipkite dėmesį, jog skirtingiems produktams reikalinga skirtinga temperatūra.

Sultingos uogos ir daržovės, kaulavaisiai pradedami džiovinti žemesnėje temperatūroje, kuri palaipsniui didinama, o kietesni vaisiai ir daržovės - atvirkščiai. Tarkim, avietes, žemuoges, mėlynes, juoduosius serbentus, šermukšnius, erškėčių uogas reikėtų džiovinti 50-60 laipsnių temperatūroje, obuolius - 80 - 85, palaipsniui mažinant iki 50-55 laipsnių karščio, o salierų, petražolių, porų šaknis iš pradžių džiovinkite 60 laipsnių karčio temperatūroje , vėliau 90 laipsnių karščio temperatūroje.

Pasterizavimas ir rauginimas - išsaugos vitaminus

Šiais būdais ruošiant atsargas išsaugosite daržovių ar vaisių vitaminus. Pieno rūgštis susidariusi raugintuose produktuose dezinfekuoja žarnyną ir net gelbsti nuo ligų. Tuo tarpu pasterizuojant daržoves ar vaisius išsaugomas vitaminas C, tačiau pats būdas nėra iš paprasčiausių.

Rauginimui tinkamiausia temperatūra - 16-20 laipsnių šilumos, aukštesnėje temperatūroje produktai įgauna nemalonų kvapą ir skonį, žemesnėje temperatūroje produktai rūgsta lėčiau, todėl yra rizika įsiveisti bakterijoms. Svarbiausia rūgstantiems produktams, kuo mažesnis oro deguonies kiekis.

Pasterizavimo esmė - sudėti į sandariai uždaromą stiklinę ar metalinę tarą produktai kaitinami vandenyje arba garuose, kol sunaikinami kenksmingi mikroorganizmai. Tokiu būdu galima ruošti vaisius ir daržoves be jokių priedų.