Darganoto oro palydovė – sloga

Rudenį daugelį pradeda kamuoti sloga. Nors juokaujama, kad negydoma ji praeina per savaitę, o gydoma - per septynias dienas, kartais tas negalavimas iškankina. Kaip sau pagelbėti?

Rizika susirgti

Sloga, arba rinitas, tai ūminis nosies ertmės gleivinės uždegimas. Sergant gripu ar ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcija, šių ligų virusų patenka ir į nosies gleivinę. Tada sloga tampa visų kvėpavimo takų uždegimo dalimi. Dėl to galima sakyti, kad sloga gali būti ir atskira liga, ir peršalimo ligų sudedamoji dalis.

Dėl ko susergama sloga? Galbūt didžiausią įtaką turi aplinkos veiksniai - skersvėjai, temperatūrų svyravimai, vėsūs ir permainingi orai.

Kitas veiksnys - bendras organizmo atsparumo sumažėjimas, sukeltas streso, menkaverčio maisto, per mažo vitaminų iš natūralių vaisių ir daržovių kiekio. Įtakos turi ir lėtinės ligos - cukrinis diabetas, širdies nepakankamumas, lėtinis bronchitas ir kt.

Reikia nepamiršti ir tokių veiksnių, kaip nosies pertvaros iškrypimas, vaistų reumatinėms ligoms gydyti vartojimas.

Kas turi daugiau įtakos ligai - aplinkos veiksniai ar imuniteto nusilpimas, atsakyti negalima. Didžiausia rizika kyla tuomet, kai veikia abu, pvz., sergant lėtine liga ir patekus į nepalankias sąlygas.

Galima gydytis patiems

Sloga užsikrečiama dviem būdais: oro lašeliniu, t. y. žmogui čiaudint, kosėjant ir taip skleidžiant patogeninius virusus į orą, arba kontaktiniu būdu - liečiantis prie ligonio ar jo daiktų ir paskui nenusiplovus rankų.

Suaugusiesiems, jei nėra rizikos veiksnių, sloga praeina per 7-10 dienų, tačiau ilgiau užsitęsę simptomai gali būti komplikacijų požymis. Dažniausios jų yra nosinių ančių uždegimas - sinusitas, ausų uždegimai - otitai, rečiau - plaučių uždegimas. Kartais sergant sloga gali atsirasti akių gleivinės ir akių ašarų maišelių uždegimas.

Sloga yra tokia liga, kurią galima gydyti patiems. Pajutus slogos požymius, visų pirma reikėtų atsigulti, neversti savęs dirbti. Nors tai nėra labai rimta liga, ji sukelia nemažai negalavimų: galvos skausmą, bendrą silpnumą, apetito sumažėjimą, karščiavimą. Dėl to bei norint išvengti komplikacijų ūmųjį laikotarpį reikėtų pabūti namie, gerti daugiau šiltų skysčių - žolelių, liepžiedžių, aviečių, juodosios, žaliosios arbatos.

Naminės priemonės

Paprastą slogą galima gydyti naminėmis priemonėmis. Ypač padeda nosies skalavimas druskos tirpalu su jodu. Tokio vandens galima nusipirkti vaistinėje, nesunku jo pasigaminti ir patiems. Į stiklinę šilto vandens reikia įberti pusę arbatinio šaukštelio jūros druskos ir įlašinti 3 lašus 5 proc. jodo tinktūros.

Puiki priemonė nuo slogos - česnakas. Nulupta jo skiltelė perpjaunama išilgai, priglaudžiama prie abiejų nosies sparnelių ir palaikoma apie 15 minučių. Kad česnakas nedirgintų odos, prieš procedūrą reikėtų patepti ją aliejumi, o tokius kompresus dėti prieš naktį.

Galima pasigaminti citrinų aliejaus, juo reikėtų tepti šnerves rytais ir vakarais. Nuplauta citrina su visa žieve sumalama mėsmale, įpilama 40 g alyvuogių aliejaus ir įdedamas šaukštas medaus.

Kai kuriems žmonėms nuo slogos padeda morkų sultys. Ką tik išspaustos morkų sultys sumaišomos su tokiu pat kiekiu vandens ir lašinama po 3 lašus į kiekvieną šnervę 4-5 kartus per dieną.

Gleivinę sutraukiančių nosies lašų galima vartoti ne ilgiau kaip 3-5 dienas, antraip susilpnėja gleivinės kraujotaka, atsiranda jos paburkimas ir atrofija.