Tiesa ir 7 mitai apie gripą bei gripo vakciną

Kiekvienais metais milijonai žmonių Amerikoje serga gripu ir kitomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis.

Pirmas mitas: Kiekvienas peršalimas - gripas

Lietuviai dažniausiai bet kokią peršalimo ligą vadina gripu, nesvarbu, ar tai būtų tik paprasta sloga, ar rimtas kvėpavimo takų uždegimas. Tad pirmasis mitas, susijęs tiesiog su pavadinimu, yra šis: ne kiekvienas peršalimas ar kvėpavimo takų infekcija yra gripas, bet (kiekvienas) gripas yra kvėpavimo takų infekcinis susirgimas. Dažniausiai uždegimus sukelia virš 200 skirtingų virusų, kai gripą sukelia gripo (Influenza) virusas.

Paprastas peršalimas, viršutinių kvėpavimo takų infekcija, dar vadinama nasofaringitu, dažniausiai sukeliamas paprastų virusų (dažniausiai rinovirusų). Dažniausiai susergama per 1-3 dienas po užsikrėtimo, ir ligos aktyvumas tiesiogiai priklauso nuo viruso rūšies ir prigimties, organizmo atsparumo, savalaikio gydymo ir kt. Žinome, negydoma infekcija gali labiau išplisti, „nusileisti" į apatinius kvėpavimo takus, liga komplikuojasi bronchitu ar pneumonija. Peršalimo simptomus visi gerai žinome: sloga, kosulys, čiaudulys, akių perštėjimas, bendras nuovargis ir mieguistumas, karščiavimas, gerklės perštėjimas, raumenų ir sąnarių maudimas. Vien iš peršalimo požymių sunku pasakyti, koks virusas „įsisuko", bet apskritai, jei jus vargina staigi ligos pradžia, aukšta temperatūra (102-104'F), galvos skausmas, stiprūs raumenų skausmai, mieguistumas ir išskirtinis nuovargis, reikėtų įtarti gripo (Influenza ir Parainfluenza) virusinį susirgimą.

Antrasis mitas: Užsikrėsti gali tik kosint ar čiaudint

Norėčiau išsklaidyti įsitikinimą, kad gripo virusai perduodami tik oro-lašeliniu būdu (kosint, čiaudint ir kt.). Iš tikrųjų, yra 2 pagrindiniai užsikrėtimo būdai: tiesioginis kontaktas (pvz., paduodant ranką žmogui, kuris neseniai nusičiaudėjo, pridengęs burną ranka) ir oro-lašelinis (kai mikrobai plinta nusičiaudėjus ar kosėjant, sveiki žmonės juos įkvepia). Taip pat reikia paminėti, kad peršalimo ligomis labiau sergate, jei esate pavargę, patiriate daug įtampos ir streso, rūkote ar priversti pasyviai įkvėpti tabako dūmus, jei sergate kitomis, ypač imuninę sistemą silpninančiomis ligomis, jei gyvenate ar dirbate perpildytose, retai vėdinamose patalpose.

Trečiasis mitas: Gripo vakcina gali 100 proc. apsaugoti

Tai įsitikinimas, kad gripo vakcina gali 100 proc. apsaugoti nuo viršutinių kvėpavimo takų infekcinių susirgimų. Tikinčius šiuo teiginiu, iš tiesų turiu nuvilti. Pirmiausia, gripo vakcina apsaugo tik nuo Influenza viruso sukeliamų susirgimų, tad organizmo imunitetas kitiems virusams neišvystomas, ir sergamumas lengvesnio pobūdžio virusiniais susirgimais nesumažėja. Kita vertus, gripo virusas yra gana „gudrus", jis nuolat kinta ir mutuoja. Dėl šios priežasties kasmet pristatoma vis kitokia gripo vakcina, pagaminta stiprinti imuninį atsaką kitą sezoną labiausiai paplitusiems viruso tipams. Per metus mokslinės laboratorijos atlieka išsamius pasaulinio masto tyrimus, stengdamiesi nuspėti viruso paplitimą, mutacijas ir tipą. Rudeniop, apibendrinus rezultatus, pateikiamos rekomendacijos, ir farmacinės kompanijos paruošia vakciną. Net ir po intensyvaus paruošiamojo darbo gripo vakcinos efektyvumas yra tik apie 80-90 proc.. Vėlgi pagrindinė vakcinos neveiklumo priežastis - imuniteto stoka nuolat kintančiam ir mutuojančiam gripo virusui, taip pat imuniteto stoka retoms gripo viruso rūšims.

Ketvirtasis mitas: Pasiskiepijus imunitetas atsiranda akimirksniu

Tai įsitikinimas, kad pasiskiepijus nuo gripo, nedelsiant išsivysto imunitetas gripo virusui. Iš tikrųjų, antikūniai prieš gripo virusą išsivysto per 2 savaites nuo vakcinos dienos, bet imunitetas ir toliau stiprėja, pasiekia aukščiausią tašką po 6-8 savaičių, o po to palaipsniui pradeda mažėti. Dėl šios priežasties patartina pasiskiepyti nuo gripo kuo anksčiau, rekomenduotina spalio-lapkričio mėnesiais. Taip pat norėčiau pridurti, kad vaikų iki 9 metų imuninė sistema yra tokia greita ir efektyvi, todėl CDC (Center for Disease Control, pagrindinė JAV Infekcinių ligų prevencijos federalinė institucija) rekomenduojama vaikus iki 9 metų skiepyti 2 kartus, su 30 dienų pertrauka tarp vakcinacijų.

Penktasis mitas: Vakcina pablogins astma sergančiųjų savijautą

Tai įsitikinimas, kad gripo vakcinacija pablogins kvėpavimo takų ligomis (astma, cistine fibroze) sergančių vaikų kvėpavimo takų funkciją, sukelia astmos priepuolius ir kt. Šiek tiek tiesos šiame teiginyje yra. Klinikiniai tyrimai parodė, kad per pirmąsias 24 valandas po gripo vakcinacijos plaučių funkciniai rodikliai gali nežymiai pablogėti, tačiau nebuvo įrodyta, kad šiuos vaikus dažniau ištiktų astmos priepuoliai. Kita vertus, gripo vakcinacija gerokai sumažina sergamumą gripu, taip pat rečiau ištinka viršutinių kvėpavimo ligų sukelti astmos priepuoliai. Todėl privalu šią vaikų grupę kasmet skiepyti nuo gripo.

Šeštasis mitas: Pasiskiepijusi nėščioji rizikuoja pakenkti kūdikiui

Mitas yra tai, kad negalima nėščioms moterims skiepytis nuo gripo dėl didesnės apsigimimų rizikos. CDC rekomenduoja iš tiesų palaukti iki antrojo ar trečiojo nėštumo trimestro, jei galima, tačiau, jei nėštumas prasideda gripo sezonui dar neįpusėjus, reikėtų apsvarstyti galimą riziką ir išimties atveju pradėti vakcinuoti jau pirmame trimestre.

Septintasis mitas: Vakcina gali sukelti gripą

O baigdamas norėčiau išsklaidyti patį didžiausią, neteisingiausią ir daugiausia pacientui nerimą keliantį mitą. Tad septintasis mitas yra įsitikinimas, kad neretai gripo vakcina gali sukelti patį susirgimą gripu. Iš pirmo žvilgsnio rodos, kad šiek tiek tiesos šiame teiginyje lyg ir turėtų būti: juk gripo vakcina gaminama iš gyvų inaktyvintų gripo viruso ląstelių. Tačiau šis inaktyvinimas yra tiek veiksmingas, kad iš esmės chemiškai ir termiškai paveiktas virusas negali sukelti susirgimo gripu. Paprastai tariant, šuo be dantų įkąsti negali. Taigi simptomus, kurie vargina kai kuriuos pacientus po gripo skiepų (raumenų ir sąnarių maudimas, vidutinis temperatūros pakilimas, kosėjimas, gerklės perštėjimas) iš tiesų sukelia žmogaus organizmo imuninės sistema, kovojanti prieš virusinius baltyminius antigenus ir formuojanti atsakomuosius antikūnius. Tai iš esmės yra ne gripas, o mūsų organizmo reakcija. Žinoma, šiuos simptomus paprasta palengvinti tiesiog išgėrus Tylenolio ar Motrino. Taigi dar kartą: gripo skiepai susirgimo gripu sukelti iš principo negali, bet dažnai pasitaiko į gripą simptomatiškai panaši organizmo reakcija į skiepus.