Mitai apie alkoholizmą

Dauguma žmonių nesupranta alkoholizmo esmės. Alkoholizmas apipintas įvairiausiais prasimanymais, perduodamais iš kartos į kartą.

Kai kurie posakiai, dažniausiai girdėti dar vaikystėje, tvirtai įsišaknija žmonių sąmonėje ir vartojami net nesusimąsčius, ar jie teisingi. Kiti perauga į įsitikinimus, kuriais vadovaujamasi gyvenime. Šie įsitikinimai - lyg savotiški mitai, neretai trukdantys gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Mitai daro neigiamą įtaką ir girtaujančio asmens artimiesiems bei kitiems žmonėms, vienaip ar kitaip susijusiems su alkoholikais ir bandantiems jiems padėti.

Geria dėl valios stokos

Turėk valios - negerk, suimk save į rankas. Tai pats populiariausias patarimas, kuris dosniai dalinamas kiekvienam žmogui, piktnaudžiaujančiam alkoholiu. Vadovaudamasis šiuo patarimu, kiekvienas alkoholikas yra daugybę kartų bandęs save "suimti į rankas", ne kartą buvo ieškota tos paslaptingosios valios, kuri padėtų susilaikyti nuo girtavimo. "Viskas, daugiau nė lašo", - dar viena, labai dažnai vartojama frazė, kurią girtuoklis ištaria susidūręs su girtavimo pasekmėmis. Tačiau dažniausiai valios ir užsispyrimo nebevartoti alkoholio užtenka tik tam tikrą laiko tarpą.

Mėgindami sustiprinti tikėjimą savo valios galia alkoholikai atsimena tas situacijas, kai alkoholį jiems pavykdavo vartoti saikingai arba kai kurį laiką visiškai nevartoti svaigalų. Neretai jiems pritaria ir aplinkiniai, primindami: "Prisimeni, juk negėrei, vadinasi, gali save suvaldyti...".

Tikėjimą šiuo mitu ypač sustiprina tai, jog yra žmonių, kuriems vienaip ar kitaip pavyksta savo jėgomis sustabdyti girtavimą, jie net rodomi kaip pavyzdys kitiems alkoholikams. Tačiau nesusimąstoma, jog dažniausiai tai būna tik pavieniai pavyzdžiai, o dauguma alkoholikų taip ir nusigeria vis bandydami liautis girtavę remdamiesi vien savo valios pastangomis.

Alkoholizmas seniai įvardintas sutrikimu, kuris paveikia žmogų kaip ir bet kuri kita liga. Todėl siūlymas "suimti save į rankas" nuo alkoholio priklausomam žmogui išties yra meškos paslauga. Nereikia spyriotis prieš ligą ar ieškoti valios. Tiesiog reikia ieškoti pagalbos, gydytis ir sveikti.

„Prievarta niekas nepila"

„Norėsi - negersi, niekas prievarta neįpila". Šis patarimas su moralizavimo atspalviu dalinamas remiantis sava patirtimi, tai yra, jeigu aš galiu vartoti kada noriu ir kiek noriu, tai ir kitas žmogus gali elgtis taip pat. Kitaip tariant, jei geri per daug, esi pats kaltas. Patys alkoholikai taipogi nuolat tvirtina: "Norėsiu - negersiu". Šiuo teiginiu bandoma save įtikinti, jog girtavimas kontroliuojamas. Jei to nepavyksta sukontroliuoti, ieškoma svarių priežasčių, kaip pateisinti savo bejėgiškumą.

Problema yra tai, kad į alkoholį žiūrima kaip į paprasčiausią produktą, kurį žmogus gali vartoti arba nevartoti savo nuožiūra. Dauguma žmonių nustemba sužinoję, kad alkoholis iš tiesų yra narkotikas, kurio vartojimą vieniems žmonėms pavyksta kontroliuoti, o kitiems gėrimas tampa problema, kurios jie patys dažniausiai negali išspręsti.

Alkoholizmą gana taikliai apibūdina liaudies posakis: "Alkoholikas nori - geria, nenori - vis tiek geria". Tai gana paprastas, tačiau labai taiklus pastebėjimas, kuriuo pasakoma, jog žmogaus gyvenimą valdo potraukis alkoholiui, su kuriuo tvarkytis vien noro nepakanka.

Pažvelgus į alkoholizmą kaip į ligą, pasakymas: "Norėsi - negersi" skamba keistokai. Tai tas pats, kas bronchitu sergančiam žmogui pasakyti: "Norėsi - nekosėsi". Tad labiau tiktų patarimas: "Nori nebegerti - kreipkis pagalbos".

Alkoholikai nepagydomi

Labai dažnai į alkoholiką numojama ranka - "iš jo žmogaus jau nebebus". Tai įvyksta, kai aplinkiniams įgrysta alkoholiko pažadai liautis gėrus, kai žmogus praranda gebėjimą pasirūpinti savimi.

Kai alkoholikas vėl ir vėl bando nebegerti, nemažai žmonių į tai žiūri skeptiškai: ar ilgam? Šiam požiūriui susiformuoti didelės įtakos turi ir tai, jog nustojusių girtauti yra gana nedaug, laikui bėgant jų "žygdarbiai" pasimiršta. Iš daugumos šie žmonės išsiskiria tik tuo, jog visai nevartoja alkoholio.

Visai kas kita tie alkoholikai, kurie po daugybės bandymų gyventi be alkoholio vėl pradeda girtauti. Jie atsiduria dėmesio centre, ypač pradėję girtauti po ilgesnio blaivybės tarpsnio.

Priklausomi nuo alkoholio žmonės į tokias likimo draugų nesėkmes dažniausiai reaguoja kone džiaugsmingai. Jiems tai būna lyg patvirtinimas, jog alkoholio atsisakyti net neverta, nes vis tiek anksčiau ar vėliau blaivybė baigsis, o apie tuos, nustojusius girtauti, dažniausiai net neužsimenama.