Naujausi straipsniai
Vyksta konferencija. Pranešėjas...Vyksta konferencija. Pranešėjas:
Vaistų paieška
|
Depresija, del ko gyventi?
2009, Spalis 11 - 11:29
sveiki as esu Laurynas 22 metu givenimas mane zudo nuo pat mazu dienu ir nesuprantu kodel givenime as is vis atsiradau jai neturiu jokio tikslo net nesuprantu ka as darau is vis nezinau ar gerai darau kad ce rasau apie savo givenima viesai is tiesu noriu pasitraukti is givenimo bet tuo paciu metu labai sunku suprantu kad tai skamba durnai ir kiti sako kad viskas bus gerai kam to reikia ir vis tai nukeliu toliau galvoju kad givenimas pasitaisys ir stengiosi giventi toliau bet blin atsibodo stengtis stengiosi kaska pasiekti bet nesigaua ,aisku nekaltino kitu del to ,esu del kai kuriu daliku pats kaltas bet ne del visko jaucios prakeiktas kad mano givenimas turi buti vien tik skausmo blogu daliku misynys neturiu nei draugu nei seimos esu iklimpes i skolas neturiu nieko aplamai nieko ir galvoju kad man laikas iseiti nezinau ar ten bus geriau ar blogiau bet nebegaliu daugiau giventi pavargau nuo visko atsiprasau uz klaidas nesu jau rasytojas tai tiek |
Literatūra, forumas, komentarai
Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.
:) — 2009, Gruodis 10 - 02:27
D — 2009, Lapkritis 29 - 03:50
Zink, puikiai suprantu kaip jauties, nes man lygiai tas pats.. irgi 1kurse irgi nzn ar tai man ir noriu mesti.. irgi noriu nebeegzsituoti irgi manau, kad mylimas zmogus nesupranta.. jis siunte velniop , kai buwo itin sunku.. Bet matyt tokia ta depresija ar depresyvi nuotaika, ji atema jegas.. BET! nenuwertink saves. yra daugybe zmoniu kuriem buna blogai, ir jiem nesiseka, bet jie nepasiduoda!! Ir tu negali, bet jau vien tam , kad irodytum VIESIEMS JIEMS, kas tu ir ka gali :) stenkis kiek turi jegu ir TIKEK, kad tau pavyks, o jei ne is 1mo karto tai ir kazkelinto , bet vistiek pasiseks :) neprarask vilties!:) tai svarbiausia jauciantis taip:) ir zinoma, pabandyk nueit pas gydytoja, jei visai blogai.
morphia — 2009, Lapkritis 22 - 02:44
tikrai zinau ka visa tai reishkia. Isgyvenu depresija jau kuri laika, siek tiek sudetinga nustatyti tiksliai, bet manau apie 2-3 metus. Keisciausia, kad esu jauna ganetinai, man 19, bet toks jausmas kad nugyvenau koki simta metu ir baisiai pavargau. kiek kartu norejau mirti, bet nepajegiau to padaryti, veliau kai budavo proshvaishchiu, labai dziaugiaus, kad taip neivyko. o dabar vel noriu to. Juokingiausia, kad artimieji visikai manes nesupranta- esa issigalvoju viska, kaip tokia jauna galiu sirgt depresija? tarsi tai pensininku privilegija. ziauru. draugai turi savo reikalu ir ne iki manes jiems, visai ne iki manes. ir vaikinas yra ar tureciau sakyti buvo? pykstames ir viskas tik blogyn, kartais pamastau, kad be jo gal ne lengviau butu, o tai pririsa prie saves, o suprast nenori, jis tarsi alkas. kreipiaus ir i daktarus, vaistu atsisakiau, nes vaikinas prikalbejo, kad prie ju priprantama, tampi toks apdujes ir esa jie nieko nepades, isvis sake nebendraus su manim jei vartosiu. na tai lankiaus pas psichologa, pokyciu ryskiu nemaciau, taciau is sono sake kad lyg ir geriau man, na ir pati nesijauciau bjauriai nors terapija truko pora savaiciu. poto nutraukiau. dabar ypac sunku, nes dar tenka mokytis, o as tiesiog nepakeliu to, man niekas nesiseka, nes vis kamuoja baime ir skausmas. isties ziauru, na ir ka daryti tokiu atveju? likau visai visai viena,o kiti tik ir ''padeda'' kaltindami. zaloju vis save, tiek dvasiskai tiek fiziskai, nebezinau, gal , galbut butu lengviau radus bendraminciu, na bet tos privacios grupines terapijos ir kainuoja nemazai. sor, bet studentams krizes metais nesaldu. taigi toks uzburtas ratas.. pavargau nuo to. vasara dar galima prasiblaskyt, taciau arteja ziema ir bus tik blogiau , as nepernesu salcio ir tos tamsos. as zinau kad kazkur iseitis yra, bet kaip ja rasti?
Atpazinau — 2009, Spalis 11 - 11:30
Perskaiciau forumo pasisakymus ir atpazinau save. Ast aip jauciausi daug metu,na gal 8-10 metu.Aisku tai buvo depresija ir jokiu budu neapsiejau be gydytojo pagalbos.Nei vienas nepasveiksta be vaistu.KUo anksciau pradesit vartoti juos,tuo greiciau prasvieses gyvenimas.Visu pirma vaistai- antidepresantai yra reikalingi tam,kad smegenyse yra pakitimu, nes yra sumazejes serotonino kiekis,kuris reikalingas gerai nuotaikai,gyvenimo dziaugsmui palaikyti.Juos gali skirti ir seimos gydytojas pradzioje,bet paskui siuncia pas specialista. As nelabai suprantu,kodel niekas is cia esanciu forume zmoniu, nesikreipia pas gydytojus?Depresija yra lygiai tokia pati liga kaip cukrinis diabetas ar kitos ivairios ligos.Negalima kenteti -sielos skausmas, ta tustuma, negatyvus jausmai ir neapykanta griauna jusu asmenybe is vidaus,grauzia jos ne tik psichine-dvasine sveikata,bet ir fizine.Jei ilgai taip tesis-galit susigadinti sveikata visam tolimesniam gyvenimui.Kaip suprantu esat jaunas.Skaitydama jusu laiska,man buvo baisoka prisiminti viska ka as patyriau...Zodis i zodi atitiko viskas...Norint pasveikti visu pirma reikia nueiti pas gydytoja, neatideliokit.Vaistai pradeda veikti tik po keleto savaiciu ar net menesio.Reikia kantrybes-tikrai bus geriau.Bet vienas bet...Artimieji turi butu jusu puseje.Kalbekit su jais,prasykit pagalbos.Jei jusu mergina myli jus-ji pades.Kitu atveju nepergyvenkit,jei ji paliks-matyt taip reikia...Matyt ne jums ji butu skirta.Dar vienas labai svarbus momentas-ismokti save valdyti-Tai galesit padaryti ,kai jau po tam tikro laiko gydantis vaistais pajusit pagerejima. As vien vaistais nebuciau pasveikusi.Mano antroji puse visa gyvenima isgerineja, buna agresyvus ir 100 kartu bandziau ji palikti,bet vis pritrukdavo valios ir jegu. dar ir kitos aplinkybes trukdo,nes gyvename uzsienyje. Rodos jokiu prosvaisciu pasveikimui nebuvo,bet kazkas apsiverte mano viduje ir pagalvojau-jei as noriu isgyventi, o manio vyras nesikeicia-turiu keistis as. Pradejau skaityti kruvas knygu-psichologiniu, apie asmenybes ugdyma, apie sveikata.Idejau i tai be galo daug jegu,nes is pradziu buvo sunku prisiversti skaityti,nes juk niekas nedomino.Po truputi,skausmingai pradejau keisti save. Svarbiausia yra perprogramuoti savo mastyma, is neigiamo paversti i teigiama ir remtis protingu knygu patarimais.Kia jau galesit nusisypsoti savo priesui be jokios neapykantos-jus busit nugaletojas!Nugalejes ta be galo slykscia depresija ir dar priedo ismokes daug gero ir naudingo. Man tai truko 2-3metus.Esu laiminga,galedama valdyti save. Depresija buvo labai skaudi pamoka,kaip nereikia gyventi,bet labai naudinga is kitos puses,nes suradau kelia i kitokia AS...
k — 2012, Birželis 11 - 11:24
Tai pasakykit man prasau, kaip tie "vaistai" gydo, juk tik slopina, nutraukus vartoti, vel serotonino nepakanka... Nepasitikiu vaistais, baisybes manyje darosi jau apie 15 metu (ne nuo 15, o penkiolika metu, man dabar 26...) sunku nuspresti kazkur kreiptis, bandau savo jegom, bet labai, labai sunku....
Perskaiciau forumo pasisakymus ir atpazinau save. Ast aip jauciausi daug metu,na gal 8-10 metu.Aisku tai buvo depresija ir jokiu budu neapsiejau be gydytojo pagalbos.Nei vienas nepasveiksta be vaistu.KUo anksciau pradesit vartoti juos,tuo greiciau prasvieses gyvenimas.Visu pirma vaistai- antidepresantai yra reikalingi tam,kad smegenyse yra pakitimu, nes yra sumazejes serotonino kiekis,kuris reikalingas gerai nuotaikai,gyvenimo dziaugsmui palaikyti.Juos gali skirti ir seimos gydytojas pradzioje,bet paskui siuncia pas specialista. As nelabai suprantu,kodel niekas is cia esanciu forume zmoniu, nesikreipia pas gydytojus?Depresija yra lygiai tokia pati liga kaip cukrinis diabetas ar kitos ivairios ligos.Negalima kenteti -sielos skausmas, ta tustuma, negatyvus jausmai ir neapykanta griauna jusu asmenybe is vidaus,grauzia jos ne tik psichine-dvasine sveikata,bet ir fizine.Jei ilgai taip tesis-galit susigadinti sveikata visam tolimesniam gyvenimui.Kaip suprantu esat jaunas.Skaitydama jusu laiska,man buvo baisoka prisiminti viska ka as patyriau...Zodis i zodi atitiko viskas...Norint pasveikti visu pirma reikia nueiti pas gydytoja, neatideliokit.Vaistai pradeda veikti tik po keleto savaiciu ar net menesio.Reikia kantrybes-tikrai bus geriau.Bet vienas bet...Artimieji turi butu jusu puseje.Kalbekit su jais,prasykit pagalbos.Jei jusu mergina myli jus-ji pades.Kitu atveju nepergyvenkit,jei ji paliks-matyt taip reikia...Matyt ne jums ji butu skirta.Dar vienas labai svarbus momentas-ismokti save valdyti-Tai galesit padaryti ,kai jau po tam tikro laiko gydantis vaistais pajusit pagerejima. As vien vaistais nebuciau pasveikusi.Mano antroji puse visa gyvenima isgerineja, buna agresyvus ir 100 kartu bandziau ji palikti,bet vis pritrukdavo valios ir jegu. dar ir kitos aplinkybes trukdo,nes gyvename uzsienyje. Rodos jokiu prosvaisciu pasveikimui nebuvo,bet kazkas apsiverte mano viduje ir pagalvojau-jei as noriu isgyventi, o manio vyras nesikeicia-turiu keistis as. Pradejau skaityti kruvas knygu-psichologiniu, apie asmenybes ugdyma, apie sveikata.Idejau i tai be galo daug jegu,nes is pradziu buvo sunku prisiversti skaityti,nes juk niekas nedomino.Po truputi,skausmingai pradejau keisti save. Svarbiausia yra perprogramuoti savo mastyma, is neigiamo paversti i teigiama ir remtis protingu knygu patarimais.Kia jau galesit nusisypsoti savo priesui be jokios neapykantos-jus busit nugaletojas!Nugalejes ta be galo slykscia depresija ir dar priedo ismokes daug gero ir naudingo. Man tai truko 2-3metus.Esu laiminga,galedama valdyti save. Depresija buvo labai skaudi pamoka,kaip nereikia gyventi,bet labai naudinga is kitos puses,nes suradau kelia i kitokia AS...
Mona — 2009, Spalis 11 - 11:30
Kaip man pavyko pabegti nuo depresijos
visi aprasymai irgi tiko, gyvenimas atrode virsta pragaru. Taciau kaip menejo vienas zmogus forume, turejau draugu, kurie mane suprato ir palaike visomis keturiomis. I specialistus nesikreipiau. Bet tikrai jau buvo toks laikas, kai atrode, kad geriau mirti nei gyveti. Atrode tuo metu, kad nebeimanoma vel mastyti teigiamai ir matyti pasauli vel baltomis spalvomis. Siandien galiu pasakyti, kad imanoma ir reikia tiketi tuo, reikia stengtis ir pavyks. Tik vienam tai begalo sunku padaryti. Labai labai padeda zmoniu teisgiamos nuomones, jie prasviecia kelia, pasako, kad tikrai buna daug blogiau.
Aisku daktaras depresija padetu greiciau iveikti, bet jei pats nenoresi, vistiek nepasveiksi.
Payne — 2009, Spalis 11 - 11:29
Jau kelis metus mane kamuoja sitie simptomai, esu begalo piktas, tuo paciu visiskai liudnas zmogus... nematau gerio, nematau nieko, esu pasimetes, esu nezinomybeje... nesuprantu kas as esu, ir ko as noriu, per daug skaudu i viska ziureti, per daug pagiezos manyje siam pasauliui..o tiksliau sau paciam. Esu per daug pries viska nusiteikes, mano mintys mane kamuoja, mano kosmarai jau neatsiejami nuo realybes.... Turiu mergina, kartu gyvename jau ilga laika, taciau...paskutiniu metu musu santykiai labai prasti, galbut tai privede mane dar labiau prie depresijos.. ji manes nesupranta, ji manes neklauso, kitaip sakant isvis liejasi ant manes, atrodo taip lyg jai net nerupetu kas man darosi...o jei kartais ir paklausia, tuo metu jau nebenoriu su niekuom sneketis.. mano viduje tiek skausmo, kad nelinkeciau to niekam, atrodo jog mane rija is vidaus....norisi begti tolyn kazkur nezinau kur, kur nieko nebutu, kur butu visiska tustuma, kur negaleciau apie nieka galvoti, kur negaleciau jausti......
Tortase — 2009, Spalis 11 - 11:29
Su depresija negalima juokauti. Butina kreiptis i daktarus prasyti pagalbos. Is praktikos sakau, kad labai padeda artimi zmones. Reikia buti zmoniu apsuptyje. Gyvenimas tai tu, tai as, tai jis ir ji. Mes visi esame gyvenimo dalis. Negalima pabegti is jo. Specialistai zino geriau kaip sia liga gydyti. Butina kreiptis laiku i specialistus.
Skelbti naują komentarą