Naujausi straipsniai
Vaistinės pardavėjas neilgam išėjo ir vietoj savęs paliko...Vaistinės pardavėjas neilgam išėjo ir vietoj savęs paliko praktikantą. Sugrįžęs klausia:
Vaistų paieška
|
Depresija, del ko gyventi?
2009, Spalis 11 - 11:29
sveiki as esu Laurynas 22 metu givenimas mane zudo nuo pat mazu dienu ir nesuprantu kodel givenime as is vis atsiradau jai neturiu jokio tikslo net nesuprantu ka as darau is vis nezinau ar gerai darau kad ce rasau apie savo givenima viesai is tiesu noriu pasitraukti is givenimo bet tuo paciu metu labai sunku suprantu kad tai skamba durnai ir kiti sako kad viskas bus gerai kam to reikia ir vis tai nukeliu toliau galvoju kad givenimas pasitaisys ir stengiosi giventi toliau bet blin atsibodo stengtis stengiosi kaska pasiekti bet nesigaua ,aisku nekaltino kitu del to ,esu del kai kuriu daliku pats kaltas bet ne del visko jaucios prakeiktas kad mano givenimas turi buti vien tik skausmo blogu daliku misynys neturiu nei draugu nei seimos esu iklimpes i skolas neturiu nieko aplamai nieko ir galvoju kad man laikas iseiti nezinau ar ten bus geriau ar blogiau bet nebegaliu daugiau giventi pavargau nuo visko atsiprasau uz klaidas nesu jau rasytojas tai tiek |
Literatūra, forumas, komentarai
Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.
— 2013, Vasaris 21 - 02:22
Bet matote, jus ne vieni:) visi turim tu paciu problemu, tai yra tikrai negerai, bet tai guodzia, kad ne vienas kenti:D svarbiausia gyventi sia diena, juk negali zinoti, gal ryt tave sutraiskys trulikas, nusisypsok(va dabar isspausk sypsena) ir nusispjauk ant visko, pasileisk megstama gabala, nueik i dusa ir sauk i miesta, pasedek kavineje (nera pinigu?) vistiek sauk i miesta, tik i kavine jau neik:D pasivaiksciok, grizk namo, prisesk prie interneto, pakalbink draugus, ar net nepazistamus, susitik, bendrauk, klubink.... atrodo sunku (taip ir yra, pats prisivertimo faktas) svarbiausia pasalinti baime ir mesti kompleksus, gyliai ikvepk ir istark sau as grazus/grazi.... nu bliamba gi gyvenam viena karta, tai ir pagyvenkim ta viena karta gi:)))) As labai blogai jauciausi kol neissiliejau cia, dabar pats pasinaudosiu savo patarimu.... gyvenkim!!!! selmiai:DDD!!
Linas636 — 2012, Gruodis 27 - 21:06
Sveiki,
paskutinius du menesius mane tampo nerimas ir pyktis ant viso pasaulio, nebegaliu to daugiau pakelti. Gyvenimas atsisuko prie mane, kas buvo idomu pasidare visiskai priesingai, nematau graziu gyvenimo spalvu, o gal ju niekada ir nebuvo? Krutineje spaudimas, asaros kiekviena diena, galva plysta nuo ryto iki vakaro... Nebegaliu daugiau...... Prasau duokite patarimu kaip iveikti sia liga kur kreiptis. Turiu zmona kuri manes nesupranta, kuri nieko nepadadeda.... Ar isvis yra zmoniu pasveikusiu nuo depresijos, kaip pavyko, papasakokit....
Prasau suteikit kokios nors pagalbos...
Gali antidepresantu pavartot ,pvz venlafaksinas uzveza gerai ,bet trumpam ,daugiau orientuokis i psichologus ,nei i psichiatrus ,nes jie sugeba ligu prieskot ir nepaslaptis ,kad ju tikslas kuo daugiau vaistu prastumti ... Taigi as patirties nemazai tame turiu ,jai noresi pakalbet [email protected]
Laurute — 2012, Gruodis 3 - 15:16
sveiki esu Ieva ir Ugne. Noretume pasakyti, kad cia labai prasmingas forumas, Nusiusim linka Norbertui.
Linas333 — 2012, Gruodis 1 - 23:24
Gal bus norinciu pabendraut [email protected] ,man depresija ir ne tik ...
D — 2012, Lapkritis 28 - 20:12
VIENISESNIO NEBUNA.
beprasmis egzistavimas — 2012, Lapkritis 2 - 22:01
As nebegaliu daugiau taip gyventi, norisi, tik uzsidaryti namuose ir verkti butent taip ir darau verkiu verkiu, man niekas neberupi nei mokslai, nei aplinkiniai, nei as pati taipat ir as niekam nerupiu gyvenu su tevu jis niekadagero zodzio nepasakysi, nepaguosu, visada tik sako dingti is akiu ir tt gyvenime patyriau tiek baisiu dalyku, mano motina niekada manes nemylejo vaykysteje patyriau smurta, motina girtavo, kol galiausiai nusizude, dabar as skaiciuoju dienas kol dingsiu is sito namo ir gyvenimo su tevu nors iseisiu 16 metu, betamzius siuo klausimu man neradiklis, jei neiseisiu zinau, kad nebeisgyvensiu daugiau taip, tiesiog nera del ko gyventi niekas manes nemyli visame pasaulyje niekas, niekam nerupiu as, visi mato, kad vaikstau nusiverku, bet niekas net zodzio nepasako del to, o tuo labiau nepaguodzia as tiesiog nebegaliu per 16 mano gyvenimo metu nebuvo nei vienos grazios akimirkos. gal kamnors taipat blogai ir norie pasidalinti savo skausmu tai parasykite [email protected]
Žydrūnas — 2013, Vasaris 19 - 23:12
Labukas .kaip sekasi?
Moniii ... — 2012, Spalis 19 - 21:07
Man 14 metų, mokslai labai nesiseka. Nezinau ką daryt,bandžiau pjautis venas bet buvo sunku..Turejau draugę kuri mane išklausydavo ir patardavo bet dabar jos nebera ji gyvena toli nuo manes .Aš net nemoku paaiškinti to jausmo kas vyksta manyje ,kartais noriu visus nužudyt ir nusižudyt pati . Ką man daryt ?:((((
bioenergetikas — 2013, Rugsėjis 25 - 19:17
pasiskaitau sitame forume ir baisu daros kur linksta zmones, nusizudyt, ar jus visi suprantat zodzio reiksme? vienas dalykas pasiskaityt nesamoniu kaip bus gerai, antras dalykas zinot, patikekit jei bet kuriam is jusu parodyt kas bus po savizudybes nei vieno is jusu niekas niekada neprivers nusizudyt, ten per daug kraupu, ir sioi zemei nera net ko sulygint su tuom kas buna nusizudzius, erdve atrodanti kaip kanalizacija visiskai pratvinkus dvoko ir vietoi sudu plaukiojancios savizudziu sielos pastoviai grabsto kol itrauks
SAVIZUDYBE - KELIONE BE JOKIOS STOTELES ir ten nera jokiu pertrauku, o su sia realybe nereikia sutapt ji laikina, teatras mes kiekvienas jame vaidinam uzsimove kostiumus pavadinimu kunas, kiekvienas pagal SAVO vaidmeni ir dvasinius pasiekimus praeitu gyvenimu gavo butent toki kostiuma kokio nusipelne, viskas kas galima ji pakoreguot, bet priimt su meile savo vaidmeni, juk mokytojai ziuri i kiekviena ir atitinkamai duos kitam vaidmeniui kita kostiuma, na o kas norit asmeniskai pasikalbet rasykit [email protected]
gitagitute — 2012, Spalis 14 - 18:00
sveiki , man yra 14 metu mane taip pat kankina depresija, nuolat verkiu del isvaizdos del patyciu, tuo labiau nesiseka mokslai esu 8 klaseje ir kuo toliau tuo sunkiau ... jau 3 karta esu likus pataisu vos perejau i kita klase . turejau vaikina po kurio nebenoriu turet apskritai vaikino ... ir ateityje noriu gyventi viena visiskai viena ... po 3 metu ruosiosi 16 metu stoti i koledza ... bet bijau kad man nepavyks pereii 10 klasiu ;( del viso sito man kyla didziule depresija...
bijau kad man reikia psihologo pagalbos
PoVisko — 2012, Rugsėjis 29 - 12:43
Skaičiau... Ir pamačiau, kad ne man vienam yra taip... Tiesiog... Ką noriu pasakyti, tai... Jeigu kas nors norės pasikalbėti apie viską, norės būi išklausyta(s) ar/ir išklasyti mane, ar tiesiog... šeip... pabendrauti... Parašykit [email protected]
aajta — 2012, Rugsėjis 4 - 19:15
Jaučiuosi šlykščiai. Esu priklausoma nuo kitų nuomonės,nuolat galvoju ką apie mane pasakys kiti.Studijuoju universitete.Turiu draugą,kuris baigė profesinę mokyklą.Man baisu,kad jis nepatiks kitiems,"universitetiniams draugams". Nenoriu nieko.Noriu mirt,nes čia ne gyvenimas.Pavargau,išsekau.Man sunku.Noriu nutraukti studijas,bet bijau.Bijau aplinkinių reakcijos,o ypač nenoriu nuvilti tėvų... Nenoriu bendrauti su grupiokais,vengiu žmonių........ Padėkit kas nors.....
Noelle — 2012, Rugsėjis 18 - 01:56
Jaučiuosi panašiai, tik aš net ir to draugo neturiu... Atsimokiau tris metus, liko dar du, bet kuo toliu, tuo mokslai universitete darosi man šlykštesni, vis dažniau verkiu ir galvoj nuolat sukasi mintis, kad noriu mest studijas...Deja, per vėlai supratau, kad tie mokslai man ne prie širdies ir nieko gero iš manęs toje srityje neišeis. Kuo toliau, tuo man prasčiau sekasi... Jaučiuosi kaip paskutinė kvailė, kodėl nestojau ten, kur iš pat pradžių norėjau? Per tuos metus su niekuo taip ir nesusibendravau, matyt, dėl to kaltas galimas asmenybės sutrikimas, kurį kiap dabar suprantu visą laiką ir turėjau (vengiantis asmenybės tipas), nenoriu net kojos kelt į universitetą, nenoriu matyti tų žmonių. Bet jei dabar mesiu, iš to nieko gero neišeis, nes kitus įstoti į vf jau nebegalėsiu, mokėti už studijas irgineturiu dabar iš ko. Bloga, ties bloga nuo visko, noriu daužyt galvą į sieną, aš taip nekenčiu viso šito gyvenimo.
Olivija — 2012, Gruodis 19 - 01:50
Sveika, atrodo kad perskaitei mano mintis... Viska ka parasei, nieko neatemus man tinka. As taip pat mokausi univere vf, mokslai nezavi o ir i pati universiteta su dziaugsmu nekeliauju.. Taipogi esu sutrikusi asmenybe.. Sunku bendrauti, nesinori niekur eiti, kai drauges kviecia atsisakau, galvoja tikriausiai kad esu pasikelus, sake, kad manes neperprato.. o as niekur neinu, nes kompleksuoju del isvaizdos... Atrodo, kad kaskart isejus zmones ziuri i mane su gailesciu...:/ kuo toliau, tuo i gilesne depresija krimstu.,
— 2013, Vasaris 21 - 02:15
Bet matote, jus ne vieni:) visi turim tu paciu problemu, tai yra tikrai negerai, bet tai guodzia, kad ne vienas kenti:D svarbiausia gyventi sia diena, juk negali zinoti, gal ryt tave sutraiskys trulikas, nusisypsok(va dabar isspausk sypsena) ir nusispjauk ant visko, pasileisk megstama gabala, nueik i dusa ir sauk i miesta, pasedek kavineje (nera pinigu?) vistiek sauk i miesta, tik i kavine jau neik:D pasivaiksciok, grizk namo, prisesk prie interneto, pakalbink draugus, ar net nepazistamus, susitik, bendrauk, klubink.... atrodo sunku (taip ir yra, pats prisivertimo faktas) svarbiausia pasalinti baime ir mesti kompleksus, gyliai ikvepk ir istark sau as grazus/grazi.... nu bliamba gi gyvenam viena karta, tai ir pagyvenkim ta viena karta gi:)))) As labai blogai jauciausi kol neissiliejau cia, dabar pats pasinaudosiu savo patarimu.... gyvenkim!!!! selmiai:DDD!!
tas kuris perskaite tavo teksta — 2012, Liepa 30 - 23:04
geriausia issikalbeti su visiskai svetimu zmogumi kuris net nepazysta taves todel kad jis visada sutiks su viskuo ir nesigincys nes tai jusu pirmas pokalbis ar net pirma tema ir dar gausite nuosirdu patarima nuosirdu del to kad zmogus kuriam issipasakosit jausis ivertintas del jusu pasirinkimo jam atvirai pasipasakoti ir gal net patarimas bus vertas isgirsti gal tai pades suprasti tai ko dazniausiai zmogus paskendes problemoje nemato,nemato paprastos iseities del kokio nors pasisaipimo kritikos ir kitu neigiamu aplinkiniu zmoniu poelgiu,o jai ir pagalvos kad esi visiskas beprotis ir pasiulys i psichuske tuomet susirask protingesni pasnekova nes depresija nera pagydoma psichuskeje tenai psichu nepagydo o taves su depresija juolab nepagydis
tas kuris perskaite tavo teksta — 2012, Liepa 30 - 22:45
eikit sikt su tais vaistais,gali gerti kiek nori serotanina is vaistines tai padeties tikrai neistaisys,paskaitykit daugiau apie tai ka reklamuojat,serotonino gamybos procesas sutrinka nuo hormonu testosteronu ir viso kt pusiausvyru sutrikimu nuo to kas yra pas jus kraujyje tai gali buti net ir del to kad nevisai atlieka savo funkcija kepenys,va nuo to priklauso jusu laime ir nelaime o sintetinis serotoninas to nesutvarko tai yra tik laikinas pakaitalas,as ji gerciau tik iki kol suzinociau kaip sutvarkyti problema istikruju internete pilna literaturos tik skaityti netingekit, as asmeniskai stengiuosi ta depresija isgyventi pakeldamas adrenalina tai lipu i baisias karuseles darau tai ko bijau plaukimas dar padeda labai reikia buti isgirstam todel kad nesijausti vienas turi susirasti zmogu kuris isklausytu ir nepriestarautu turi jaustis palaikomas kaskieno nu ir maistas svarbiausia reik priziureti savo mityba tai ir daug ka reiskia net gi didesne dalis depresuotoju yra su virsvoriu kaip as,
Renata 30 — 2012, Liepa 10 - 23:10
man reikia patarimo.......geras draugas pries save pakele ranka as buvau paskutine su kuom jis bendravo bandziau padeti,kalbinau kas papsakotu kas jam.maniau kad jam palengves ,bet nepasakojo ko niekada nebudavo visada pasakydavo kas jam ..jis manes nepaklause...padare tai.siuo metu atsigaves.noriu patrimo kaip geriau bendrauti ar kalbinti kad pasakotu kodel jis tai dare kodel nepaklause manes......as tik taip bendrauti kaip niekur nieko laukt kol pats pasipasakos
life.sucks — 2012, Liepa 9 - 11:59
Sveiki.Nebezinau,ka bedaryt,todel nusprendziau ir as cia isliet ka jauciu.Istekejau pries metus.Man tik 21,vyrui 22.Vaiku nera,gyvenam atskirai nuo tevu,taciau tiek jo,tiek mano tevai gyvena vos uz keliu simtu metru nuo musu.Daug konfliktu isprovokavo mano vyras,nes kiekviena susiejima toki kaip kaledos,velykos ir pan.,uzsipuola mano tevus ir juos izeidineja.Kaip paaiskejo ji prikursto jo motina,o jis to nesupranta,kad ir kaip meginu isaiskinti.Paskutinis konfliktas su mano tevais ivyko per Jonines.Ir viskas nuo tada nebegaliu daugiau.Seniau lyg ir kentedavau,taciau siuo metu noriu tik iseit is gyvenimo.Savo tevus myliu,vyra irgi.Vyras manes neskriaudzia,sutariam puikiai.Taciau jauciuosi lyg tarp dvieju ugniu.Vos nueinu pas tevus turiu isklausyt koks mano vyras idiotas ir kad tureciau skirtis.Vyras tuo tarpu laikosi savo tiesu.Nezinau ka daryti.As taip daugiau nebepakelsiu...
Neti — 2012, Gegužė 27 - 20:46
Nieko tie specialistai nežino.Jie tik vaistų prirašo,nuo kurių dar didesnė depresija po laiko prasideda,žmonės net žudosi.Man buvo depresija,kai vienu metu netekau darbo ir išsiskyriau,likus viena su vaiku.Depresavau,kad ntaip nutiko,kad pasiketė gyvenimas,kad man taip nutiko,kad mane nuvylė,apgavo ir pan,kad nėra pinigų.Kol vieną dieną supratau,jog viskas priklauso nuo manęs,supratau jog tai,ką aš praradau yra daug menkiau,nei tai ką ,,suradau"-tai mano dukrytė.Aš gyvenu,stengiuos,kovoju dėl jos ir savęs.Visa kita gyvenimo smulkmenos.Susitelkit ties kažkuo,nesvarbu mokslais,darbu,šeima,vaikais...ar dar kuo,kas tikrai jums teikia džiaugmą.
x — 2012, Gegužė 2 - 22:14
Gali visiškai pasveikti nuo onkologinės ligos, bet kiti jau būna suplanavę gyvenimą be tavęs. Grįžti į darbą - darbo priemones išsinešė kolegė, kita suplanavusi užimti darbo vietą ir su pagalbininkėmis gasdina klientus, įrodinėdama, kad tokios ligos nepagydomos, kad žmogus tampa psichiniu ligoniu. O žmonės tiki stipriais ir agresyviais.
Kuo toliau, tuo dažniau pagalvoju, kad jei būčiau atsisakiusi operacijos, būčiau išvengusi kančių ir pasmerkimo dabar.
Grįžau iš ligoninės pasaulį dažydama rožinėmis spalvomis. Tačiau labai greitai gyvenimas tuos rožinius akinius nuėmė. Liko tik juodi ir neskaidrūs.
Gydytojai padarė viską, ką galėjo, bet darbdaviai niekada neatleidžia to, kad kažkada buvai silpnas ir bejėgis.
Belieka džiaugtis tik tuo, kad gyvenimas toks laikinas...
SDS — 2012, Balandis 20 - 23:07
Pries pusmeti pasigimdziau mergaite su zuikio lupa ir nesuaugusiu gomuriu ir niekaip neina atsigauti viena diena lyg ir geriau, kita jau visokios mintys lenda. Kazin ar as kada susitaikysiu su tuo. O dabar tas metas kai dauguma pazystamu vienas po kito susilaukia vaikelio ir visi sveikut sveikuteliai ir grazus, as net nemoku apsakyt kaip jauciuosi, mane apima pyktis, kad buten man buvo skirta auginti toki vaikeli. Kad ir dabar sedziu ir zliumbiu, neina susitaikyt ka nori ta ir daryk ,tik kazin kiek as dar tempsiu :(
— 2012, Rugpjūtis 7 - 14:30
Pries pusmeti pasigimdziau mergaite su zuikio lupa ir nesuaugusiu gomuriu ir niekaip neina atsigauti viena diena lyg ir geriau, kita jau visokios mintys lenda. Kazin ar as kada susitaikysiu su tuo. O dabar tas metas kai dauguma pazystamu vienas po kito susilaukia vaikelio ir visi sveikut sveikuteliai ir grazus, as net nemoku apsakyt kaip jauciuosi, mane apima pyktis, kad buten man buvo skirta auginti toki vaikeli. Kad ir dabar sedziu ir zliumbiu, neina susitaikyt ka nori ta ir daryk ,tik kazin kiek as dar tempsiu :(
— 2012, Rugpjūtis 7 - 14:30
Pries pusmeti pasigimdziau mergaite su zuikio lupa ir nesuaugusiu gomuriu ir niekaip neina atsigauti viena diena lyg ir geriau, kita jau visokios mintys lenda. Kazin ar as kada susitaikysiu su tuo. O dabar tas metas kai dauguma pazystamu vienas po kito susilaukia vaikelio ir visi sveikut sveikuteliai ir grazus, as net nemoku apsakyt kaip jauciuosi, mane apima pyktis, kad buten man buvo skirta auginti toki vaikeli. Kad ir dabar sedziu ir zliumbiu, neina susitaikyt ka nori ta ir daryk ,tik kazin kiek as dar tempsiu :(
ligita — 2012, Rugpjūtis 7 - 14:54
buk stipri ,ji jug tavo mergaite ir tu ja turi,o as jau savo sunaus nebeturiu sutikciau su bet kuo ir istverciau viska ,kad jis butu salia. deja
— 2012, Kovas 11 - 01:33
Sveiki.Uz poros menesiu vestuves, o gyvenimas tikras pragaras.Jauciuosi visiskai nemylima,nelaiminga.Taciau vestuvems jau beveik viskas suplanuota ir neturiu drasos viska atsaukti.Be to labai myliu ta zmogu, taciau pati jauciuos visiskai nereikalinga.Buna momentai kai nebenoriu gyventi, nes nematau kitos iseities.
Labas — 2012, Balandis 3 - 23:12
tikrai depresinis puslapis....o jus paskambinkit telefonu 865019005.Tai nuostabi psichologe,pabandykit ir gyvenimas nusvis visom spalvom.
uga — 2012, Kovas 28 - 13:37
bek neatsisukdama....( bent as taip daryciau pasukus laika atgal, deja per velu...buvo visokiu minciu, bet gaila tevuku, o ir du sunus, negaliu ju palikti, nes jie turi tik mane- mama,)Vien tavo meiles neuzteks,galu gale pavargsi myleti be atsako, geriau buk mylima, nei mylinti
— 2012, Vasaris 12 - 16:24
sedziu sau dabar..persipjoviau..nusileidau kraujo ir ramiau..man tik 19,bet jau 15 metu man nustate sunkia depresija,norejo i psichiatrine guldyt,atsisakiau,tada mire tetis ir isvis nustojau galvot apie save,viska dariau tik kad palaikyciau mama,bet kai viskas na jau aprimo,visgi 4 metai viskas grizo bumerangu,nebezinau ka daryt..norisi isnykt..lankiaus ir pas psichoterapeute,psichologe,psichiatre...bet regis niekas negali padet,net vaistai..jei ne mama dabar pat palikciau gyvenima..
bioenergetikas — 2013, Liepa 7 - 10:47
labas, gyvendama del kitu issekinai savo organizma, jei jam neskirei pakankamai demesio ir meiles tai jis ir ges, matau kad pilnai esi uzsidariusi nuo pasaulio, taip pat turi virskinimo sutrikimu, bet cia individuali tema, kiekvienas kuris nori issisprest savyje rasykit [email protected]
... — 2012, Birželis 11 - 11:27
tai gal laikas atsigult "pailset" nuo visko i psichiatrine? blogiau nuo to tikrai nebus..
ligita — 2012, Rugpjūtis 7 - 14:39
nesamone psichiatrine tik tikriems ligoniams o cia visiskai kita situacija
drauge — 2012, Vasaris 19 - 23:18
pagalvok apie mama...draskydama...zalodama save...
tu manai mamai sirdies neskauda?ji jau prarado mylima,brangu vyra...ji tikrai nenori prarast ir taves....nemaziau brangaus ir mylimo zmogaus....
zinau...tas gyvenimas yra sunkus...kartais ir skaudus...bjaurus....bet turi stengtis negalvoti apie mirti...turi mama,pati mieliausia ir brangiausia zmogu...4 metus apie tai negalvojai....kas db nutiko?turi ir toliau galvoti apie mama...jai padet...stenktis reikia visa gyvenima...nes toks tas gyvenimas....mes visi liudime...verkiame...kartais norim isnykti....bet....reikia zengti ZINGSNI i prieki...juk tiek TAVE supa mylimu ir brangiu zmoniu....viena is ju tavo MAMA!!!
tykiu,kad atsikratysi...blogu minciu...ir pasveiksi nuo depresijos....sekmes SAULE tau!!!!
Anonimas — 2011, Gruodis 27 - 13:22
Suprantu: Va va as ir Pagalvoju apie tevukus... jei ju netureciau tikrai buciau jau isejes.. :)
ana — 2011, Gruodis 27 - 17:09
sveiki,as ta pati noejau tik mamos pagailo jei ne as taip jau buciau isejus
— 2011, Gruodis 16 - 13:20
Laba diena, esu pirmo kurso studente istojau i savo svajoniu specialybe, bet kai pradejau mokytis as negaliu jos pakest ir galvoju,kad niekad nesugebeciau dirbti tokio darbo ir visa laika bendraut su zmonemis,mane nuo jos baido ir tai,kad nebezinau ar istemsiu su mokslais man taip sunku, kad kiauras dienas verkiu, geriu vaistus nuo nervu, buvau pas seimos gydytoja ji man siule psichiatra ar psichologa, bet taip ir nebenueju daugiau nei pas ja nei ten, noriu mesti mokslus, bet bijau aplinkiniu rekcijos ir nezinau kur detis viska metus, nonoriu tapt ta sprunkancia pelyte i uzsieni.. Apskiritai nebenoriu gyvent , nes atrodo,kad gyvenime nieko nesugebu padaryt iki galo ir taip nenoriu nuvilt tevu ir artimuju
Kamilė — 2013, Vasaris 7 - 23:02
Sveika, nežinau ar perskaitysi ar ne, nes jau gana senokai tai parašei, bet prašau pabandyk suprasti ką noriu pasakyt. Visų pirma tu neprivalai stengtis dėl kitų ir turi galvoti, kad tau būtų gerai. Tačiau aš taip pat nesutikčiau su studijų metimu, tikrai tikrai tikiu jog tu sugebėsi. Neįkrisk į duobę ir nepulk į depresiją. Patikėk, viskas bus gerai :) Tikiu tavimi ir skatinu tave stotis ant kojų ir eiti pirmyn, parodyti ką gali, nudžiuginti aplinkinius. Gal kartais nepasiseks, bet tu tikrai gali ! Pilnai tave palaikau ir patikėk, viskas susitvarkys.
Stiprybės ir sėkmės tau!:)*
Rolandas — 2011, Lapkritis 14 - 12:48
Jau keletas metu jauciuosi kaip nesavas.Darbas nemalonus,niekas nedomina.Jei stipriai pergyvenu ka,negaliu prisiverst valgyt kad ir tris dienas.Naktys bemieges,o diena noriu miego.Ka nors nudirbt neturiu jegu.Norisi but vienam su savo mintim.Atmintis suprastejo.Seimoje nesutariam,del smulkmenu pykstames.O galiausiai-baigiu prarast zmona ir vaikus.Tai siuo metu nezinau nei ka daryt,kur dingt,nenoriu nieko.Tik zinau viena-nenoriu prarast seimos.Bet...jau per velu.
Daina — 2011, Rugpjūtis 18 - 18:52
Labas. Nezinau net nuo ko pradeti, jauciuosi klaikiai! Daug kas manes nesupranta, bet blogiausia, tai kad nesupranta patys artimiausi. pries metus palaidojau savo mylima mama. man tada atrode, kad del jos daug ko nepadariau, negana to vyras niekada nerado man laiko. Laiko uzjausti. Jis rupinosi savo laisvalaikiu palikdamas man vaikus, namu ruosa ir t.t. ir net nesiruose man padeti. gailedama saves verkiau ir daugiau apie nieka negalvodama nuspredziau pasitraukti is gyvenimo ir ta banziau padaryti, bet neisejo, nes mane isgelbejo sesute. O vyras tuo metu mate ka as darau ir nieko nedare, nei greitosios kviete,nei pats emesi kazkokios intcenivos. kai viskas praejo jis man paaiskint negalejo kodel nebande man padeti. Dabar praejus metam palaidojau teti, man taip pat blogai. is vyro paramos ir pagalbos nesulaukiau ir nesulauksi. O jauciuosi taip pat blogai. bandau pati rasti iseiti, bet deja kazkur istrigau. noreciau pabegti toli toli. pagalbos neprasau, uzuojautos taip pat.
Suprantu — 2011, Rugsėjis 9 - 15:58
Suprantu tave. Man buna katais taip pat blogai, ieskau vietos, kur jausciausi gerai, bet veltui... uzeina slogi nuotaika, akyse kaupiasi asaros, o vyras sedi ir net neateina apkabint... pradedu verkti pasikukciodama, tada jis su priekaistu pabumba, kad as vel nezinia ko verkiu, ka jis vel blogai padare ir pan. :( Ir kaip jam paaiskint, kad as pati nezinau del ko verkiu, del ko man taip liudna? Noreciau iseit toli toli ir niekada nebegrizt, bet bijau, kad viena neistversiu... Mintys daznai aplanko apie pasitraukima, bet sulaiko tik viena mintis, kad gaila teveliu... jie jau neteko vieno sunaus, kuris isejo pats. Suprantu, kad sunkiausia yra likusiems cia, sitame gyvenime. Laikykis, tu esi nuostabi :) o tavo vyras taves nevertas, jei leidzia tau taip lengvai iseiti ir nieko nedaro. o jei nebutu isgelbejusi taves sesuo? as nuo vaikystes tikejau, kad kiekvienas turi savo antraja puse, kuri is puses zodzio supranta ka reikia daryti, kuri stengiasi, kad jo antroji puse butu laiminga, ir asara tokia pat jam skaudi kaip ir verkianciam... Tikiu, kad taip gali but! Gaila, kad mums turbut dar nepasiseke jos rasti...
Nica — 2011, Liepa 16 - 18:44
Kol nesuprasit kad depresija-tai liga, niekas nesikeis jusu gyvenime. Zinau is savo patirties, ilga laika kankinausi, galvojau kiekviena diena kaip palikti si pasauli
su nieku negalejau apie tai pasikalbeti, zinojau nesupras. Kreipiausi i psichoterapeuta, man labai pasiseke, nes gyd pasitaike labai demesinga. Dabar jau puse metu gydausi antidepresantais ir turiu pasakyti kad dabar jauciuosi zymiai geriau. Nors gyvenime rupesciu ir nesumazejo, bet nereimas paliko mane, i viska ziuriu paparasciau be itampos. Nezinau kiek juos dar gersiu, bet jei rekes tai nors visa gyvenima, nes nenoriu sugrysti i ta busena kuri neseniai mane kamavo. Siulau nelaukti ir kreiptis i specialistus, surasti sau tinkama gygytoja ir prisitaikyti sau tinkancius vaistus.Nieko nelaukite gyvenimas per trumpas kad taip kankintis, dabar medicina pazengusi toli ir tikrai gali padeti, nes nuo tikros depresijos arbatelem arba asarom jau nepagysit. Sekmes.
Whoda — 2011, Birželis 25 - 23:34
Sveiki, sergu depresiją, ją nustatė nesenai, paskyrė vaistų gydausi gal mėnesį, bet jaučiu kad man tai nelabai padeda, manau kad veikia tik į neigiamą pusę, prasidėjo nervinio pobūdžio priepuoliai. Sedėjau su draugėmis prie upelio, grožėjomės gamta, kai pajutau kad pradėjo mušti širdis, tapau labai nervinga, norisi atsistoti, rėkti ir bėgti kuo toliau nuo visko, nuo viso pasaulio nors žinai kad nuo jo nepabėgsi. Na ištikrųjų mane pačią mažai kas supranta, artimieji net kažkaip abejingiau žiūri, mano kad kažkiek perdedu nors patys ir pasiūlė pasipasakot daktarei, na o draugams irgi nelabai, užsivertę savo reikalais. Manau reikės vėl apsilankyt pas ją, keisti vaistus ar dar kažką.. Bet nelinkėčiau niekam to patirt, nes praradau visą gyvenimo smagumą, norisi būti vienai, izoliuotai nuo pasaulio.
Marija — 2011, Gegužė 18 - 22:32
Sveiki.Man 21m. Keista,bet neturiu su kuo pasikalbeti kartais noris numirti.Daznai noris akis uzmerki ir nebeatcimerkti. Visi mano amziaus turi su kuo pasikalbeti i sokius nueit,o as neturiu su kuo .
tas kuris perskaite tavo teksta — 2012, Liepa 30 - 22:10
ir supratau kad galbut reikia paklausti taves ar nenori su manim pasidalint visu tuo,jauciu kad ir tu mane suprasi gal net i sokius nueisime
— 2011, Gegužė 18 - 19:35
REKLAMINIS IRASAS - ISTRINTA
Rozmari — 2011, Gegužė 10 - 11:42
Labas,merginos ir moterėlės.Ką jau kalbėt apie mane 50metę,jei dejuoja 18metės.Baisu!Depresiją dar padidina netektys.Kai būsit mano amžiaus-pradės mirt jūsų tėvai,o jums tuo metu bus menopauzė(irzlumas,nuotaikų kaita,ašaros ir t.t.),o jei dar plius depresija,tai nors nuo tilto šok.Kiek gali tramdyt save? Palankiose sąlygose depresija dar nebūna tokia aštri,bet rudenį,žiemą,kai nėra saulės(kuri skatina serotonino gamybą smegenyse)-nors gyva į žemę lįsk.Bandykit gal susikurt jaukią aplinką namuose:daug apšvietimo,sienas nudažykit šviesiai,kabinkit nuotaiką keliančius paveikslus ir pan.
as nusivylusi — 2011, Kovas 25 - 23:25
nebegaliu...tuoj plysiu is skausmo...kas ta bent is dalies patytr supras...kiti tik pasijuoks, kad buna ir blogiau...bet patikekit, nebuna...daug gyvenime patyriau...tevu nebuvau mylima, isejau pas vaikina. as ji myliu, nesveikai myliu...viska del jo darau, bet pavargau...jis dejes ant manes...jam tik pagert, pasislaistyt su draugais, ziuri i akis ir meluoja, kadd negere, kad keisis...pradzioje patikedavau...dabar nebe...jis nieko nenori siekti...jam gerai taip kaip yra, o as universitete jau antrakurse...kasdien aplanko mintys viska mest ir isvaziuot...arba kur stot i vienuolyna...iki siol rasdavau jegu ir nepasiduodavau, bet nebegaliu...negaliu jo pamirst...negaliu jo palikt...as jei isimyliu tai ilgam ir visa sirdimi...kaip ji pamirst? kaip nustot mylet? daug kartu pjausciausvvenas, geriau vaistus, bet vis kazkas isgelbedavo...bet gyvent man nebera prasmes...galiu verkt iki nukritimo, bet mazai kas mane supras...nebezinau ka daryt...
Teresė — 2011, Gegužė 19 - 17:00
Patikėk jis to nevertas. Buvau panašioj situacijoj stojau į vienuolyną,paskui išėjau ir ten paguodos neradau...ten ir reikia turėt pašaukimą. Palik tu savo tą kvailą vaikiną ir pradėk gyvent iš naujo,laikas geriausias gydytojas...bus iš pradžių sunku,bet po truputi žaizdos užgis ir patikėk manim tu būsi dar laiminga ir rasi žmogų kuris vertas bus tavo meilės ir tu būsi mylima.Dievas davė ne tam gyvenimą,kad mes jį patys užbaigtumėm,o leido mums gyventi ir duoda tiek išbandymų kiek mes galim pakelti. Sakyk pati sau,kad tu pradedi viska iš naujo,dabar tik mokslas ir tu..tu kuri myli save o ne žaloji savęs dėl kažkokio suskio. Ir pamatysi po metų tu gerbsi save,mylėsi ir pamatysi,kad pasaulis yra gražus ir verta gyventi.LINKIU TAU STIPRYBĖS IR IŠKĘSTI IŠSISKYRIMĄ SU TUO.KURIS TAVĘS NEVERTAS.TU BŪSI DAR LAIMINGA. P A T I K Ė K
www — 2011, Vasaris 4 - 02:54
wiskas bus tvarkoje , reikia tik laiko...
D — 2009, Lapkritis 29 - 03:50
Ar as sergu depresija?...nezinau ar taip reikia vadinti tai ka as jauciu.Man 18 ir galiu drasiai teigti jog asaros tai mano gyvenimas.Bet manau, kad dabar priejau pati gala,nes sviesos cia isvis nera.Baigiau mokykla ir universitete pirma kursa.Po to meciau,nes tai buvo ne man,stojau kitur,bet neistojau.Dabar darau visiska nieka.Darbo nerandu,sedziu namie istisas dienas prie kompiuterio,jeigu ir iseinu-tai norisi atgal namo.Naktimis nemiegu-tiesiog galvoju galvoju ir dar karta galvoju,kokia as nevykele.As per savo visa grazia pauglyste nenuveikiau nic nieko kuom galeciau didziuotis ar dziaugtis.Jauciuosi taip lyg buciau issvaiscius laika niekam.Jau 3 vaikinai mane atstume,nors as pati manau,kad as nieko blogo nepadariau,bet jie tiesiog mane ignoravo.Dabar labai isgyvenu del vieno draugo,jei jis yra draugas.Labai geras atrodo,bet manes nesupranta ir net ignoruoja.Visada verkiu ir sirdi taip skauda,kad atrodo isgraus mane visa.Ne karta sakiau ,kad nebenoriu gyventi-visa pykti lieju ant artimuju.Po to gailiuosi.Is viso priejau tokia isvada,kad as niekas.Kad zemeje yra zmoniu,kurie dziaugtusi turedami ka as turiu,o as ne.Nejauciu laimes,meiles,nieko.Kartais uzsimerkiu ir maldauju ,kad pranykciau,kad mano gyvenimas butu istrintas.Nebeisivaizduoju,kaip galeciau pradeti viska is naujo,atrodo niekada nemaciau tokio zmogaus,tokio bejegio ir jo niekas nesupranta ir nenori suprasti.NORIU NEBEEGZISTUOTI.
Skelbti naują komentarą