Naujausi straipsniai
Gydytojas...Gydytojas:
Vaistų paieška
|
Depresija, del ko gyventi?
2009, Spalis 11 - 11:29
sveiki as esu Laurynas 22 metu givenimas mane zudo nuo pat mazu dienu ir nesuprantu kodel givenime as is vis atsiradau jai neturiu jokio tikslo net nesuprantu ka as darau is vis nezinau ar gerai darau kad ce rasau apie savo givenima viesai is tiesu noriu pasitraukti is givenimo bet tuo paciu metu labai sunku suprantu kad tai skamba durnai ir kiti sako kad viskas bus gerai kam to reikia ir vis tai nukeliu toliau galvoju kad givenimas pasitaisys ir stengiosi giventi toliau bet blin atsibodo stengtis stengiosi kaska pasiekti bet nesigaua ,aisku nekaltino kitu del to ,esu del kai kuriu daliku pats kaltas bet ne del visko jaucios prakeiktas kad mano givenimas turi buti vien tik skausmo blogu daliku misynys neturiu nei draugu nei seimos esu iklimpes i skolas neturiu nieko aplamai nieko ir galvoju kad man laikas iseiti nezinau ar ten bus geriau ar blogiau bet nebegaliu daugiau giventi pavargau nuo visko atsiprasau uz klaidas nesu jau rasytojas tai tiek |
Literatūra, forumas, komentarai
Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.
Liudas — 2016, Vasaris 19 - 22:34
Labas mergina 23. Noreciau, kad parasytum man 869140566 el. pastas [email protected]. perskaiciau tavo aprasyma apie depresija. Buk gera parasyk. Laukiu.
Anna — 2016, Kovas 18 - 02:14
Labas mergina 23. Noreciau, kad parasytum man 869140566 el. pastas [email protected]. perskaiciau tavo aprasyma apie depresija. Buk gera parasyk. Laukiu.
As turiu taip sergancia dukra.Ji buvo 25 metu kai susirgo. Musu seimai buvo sokas kai tai ivyko. Sendien tai zinau is savo patirties kad tik reikia melstis Dievui .Tik mamos malda bus isgirsta .Blogai kad Dukrele neturi to noro melstis. Antri metai eina be ligonines dirbt pradejo. Kiekvienas galim ismelsti sveikatos. Linkiu paiimti biblija i rankas ir melstis. Man tai padejo.
liudas — 2016, Sausis 16 - 20:01
Sveiki. Tie kas kenciate nuo vienatves, depresijos, vidinio skausmo parasykite man [email protected] Lauksiu.
Shadow565788 — 2015, Gruodis 17 - 11:34
suprantu nes jaucuosi lygiai taip pat pykstu ant viso pasauio su manim neteisingai elgiasi is pradziu man uzsate vaika dabar kai pagimdziau vaiko tevas man grasina atimti vaika ir mane smeizia kad niekur neisidarbinciau ir niekur pasiskusti negaliu buna taip sunku kasdien verkiu kad nesinori gyventi tokiom akimirkom apskabinu vaika ir verkiu jei ne vaikas seniausiai buciau isejusi is gyvenimo o ka man daryti nesinori gyventi neturiu su kuo pasikalbeti isikalbeciau gal butu lengviau padekite patarkite neisivaizduojate kaip man sunku ka darytumete jeigu jus mano vietoje atsidurtumete su kudikiu ant ranku? man labai sunku po gimdymo depresija susirgau is draugo mazai pagalbos sulaukiu
g — 2016, Kovas 26 - 20:10
Labas. As panasioj situacijoj. Parasyk man 863141233
liudas — 2015, Gruodis 27 - 03:28
Shadow galime pasikalbeti. 869140566 arba [email protected]
Agne buk stiprus/-i — 2015, Lapkritis 18 - 01:51
Jeigu kas jauciates blogai ar tiesiog neturite su kuo issikalbeti, kam issipasakoti rasykite man, maloniai padesiu :)
liudas — 2015, Gruodis 27 - 03:23
Labas Agne. Noreciau su tavim pasikalbeti parasyk 869140566
Agne buk stiprus/ i — 2015, Lapkritis 18 - 01:52
pamirsau prisegti savo emaila [email protected]
Arno — 2015, Lapkritis 2 - 23:16
Tie, kurie uždari, kurie kenčia, kurie jaučiasi vieniši, nesuprasti, tie, kuriems trūksta gyvo bendravimo, kurie išgyvena išsiskyrimo skausmą... rašykite dienoraštį. Rašykite jame tai, ką jaučiate, ką galvojate, rašykite jame viską ir bet kada, kai norite (tik saugokite, kad jo niekas neperskaitytų!). Rašydami pamažu pajusite, kad vidinis skausmas atlėgsta, kad laisvėjate nuo įtampos, kad ta upė, kuri kaupiasi viduje, dabar turi galimybę išsilieti dienoraštyje... Tegul dienoraštis tampa jums jūsų geriausiu draugu, kuriam jūs patikėsite visas savo sielos paslaptis. Jis niekada jūsų neišduos, nepasijuoks... Jis bus visada šalia, ir ypač tuomet, kai jums jo labiausiai reiks.
Nėra nieko gyvenime pastovaus. Viskas turi pradžią ir pabaigą. Blogos mintys, blogi jausmai - taip pat. Yra gera stebėti tekantį upės vandenį, nes žiūrėdamas į jį supranti, kad viskas gyvenime prabėga, tad tai, ką turi - patį gyvenimą - reikia branginti, nes jis nepakartojamas ir... gražus.
aras — 2015, Gruodis 28 - 04:20
Aip gražiai parašei..... ir naiviai. Niekas ir niekad nebūna taip paprasta. Gyvenimą sušika žmonės, kartos pagaliau pats sau.... o išspręs dienoraštis.
Sandra.P — 2015, Spalis 20 - 16:28
Sveiki.
Atrodo,kad su kiekviena diena-gyvenimas tik blogeja.Nors jei ir atrodo,kad siandien jau geriau po savaites-vel kazkas nutinka.Atrodo lyg manes kazkas butu kazka "uzmete"-lyg kazko man blogo linketu.Ir tai mane lydi..
Nors ir kaip gali neitiketinai,nepaaiskinamai nuskambet-7klasej(labiau gal i 8) pajutau,kad mano galvoje lyg kazkas atsijunge(galima galvoti,kad tiesiog smegenys keitese sparciau,brendo),nuo to karto visados galva jauciasi tuscia,o pries tas klases-visados ten "vire" informacija.Po sio ivykio vis sunkiau imti informacija ir ja kaupti,atrodo,kad net ir skaitydama ka..man labai reikia susikoncentruoti,kad prisminciau-pries ta iviki to nebuvo.Nezinau ka galvoti-toliau...
Liudas — 2015, Spalis 26 - 18:02
Labas Sandra, maciau tavo zinutes sos03 noreciau kad parasytum man i pasta [email protected] arba i 869140566. Noreciau pasikalbeti. Tikiuosi parasysi, laukiu.
dovileeee — 2015, Rugsėjis 14 - 23:07
Sveiki, pas mane tokia situacija, kad labai per daznai pykstuosi su mama kuri man geriausia drauge yra sioje visatoje .. Ir as pykcius sukeliu del kiekvienos smulkmenos prasau padekit, kad taip nebebutu, pastoviai asaros o dazniausiai verkiu jai nematant, daznai kyla i galva tokios mintys nebenoriu gyventi kam as jei rekalinga, kad tik nervus gadinciau. Bijau pries save pakelti ranka, bet manau nebeiskesiu ilgai....
Liudas — 2015, Spalis 12 - 11:16
Labas Dovile. Skaiciau tavo zinute inernete, kad pykstiesi su mama ir ketini pakelti pries save ranka. As rasau tam, kad as noriu bendrauti su tokiais zmonemis kaip tu. Butu smagu jei parasytum i el.pasta arba i numeri 869140566. O as pats sergu depresija ir ketinau nusizudyti praejusi savaitgali bet to nepadariau, kazkodel tuoptelejo tokia mintis kad man reiketu tai padaryti per pacias linksmiausias mano sventes kaledas naujiuosius. Tai va tikiuosi man atrasysi. Beje as esu is Vilniaus kartais aplankau Siaulius. Idomu is kokio tu miesto Dovile. Laukiu zinutes, laikykis !!!
Liudas — 2015, Rugsėjis 8 - 14:56
Sveiki visi. tie kas kenciate nuo depresijos labai prasau parasykit man i el.pasta [email protected] noriu bendrauti su tokiais zmonemis labiau uz viska.
Romas40 — 2015, Rugpjūtis 10 - 15:33
Nera gyvenimo prasmes, tik vaizduojame, kad yra, bet mirtis panaikina bet kokia prasme, mirsim ir viso gero, nesisakojes bandydamas isgyventi, tokia yra musu trumpu gyvenimu tiesa
AurelijaM — 2015, Liepa 31 - 20:36
Sveiki,
žinau, kad tai, ką parašysu, jau skaitėte ne vieną ir ne du kartus, tačiau neturiu kam pasipasakoti... O jeigu, siūlysit apsilankyti pas psichologą, tai tokios prabangos negaliu sau leisti (apie šeimos gydytoją arba poliklinikos psichologą net nenoriu galvot). Taigi, bloga nuotaika, liudesys, tingulys - visa tai tęsiasi jau kurį laiką ir nelabai į tai kreipiau dėmesį, galvojau, kad tai praeis. Tiesą sakant, taip save apgaudinėju pastaruosius 7 metus, tačau kuo toliau, tuo labiau blogėja. Žinoma, būna ir geresnių dienų, tačiau visos baigiasi taip pat... Mane visuomet kankina prislėgta nuotaika, kamuoja nemiga ir košmarai, o beviltiškumo jausmas nenusakomas. Nors gyvenimas gražus, bet tikrai ne man, nematau šviesios ateities (nors studijuoju tai, kas patinka), visuomet galvoju, kad aš niekam tikus ir nevykėlė (nors taip galvojau visą savo gyvenimą), užtenka vieno blogo žodžio ir aš palūžtu. Nebeliko nei vienos draugės, šeimai bijau pasipasakoti, nes nenoriu, kad jie mane tokią visą likusį gyvenimą matytų (žinau, nes mano teta serga šizofrenija ir girdžiu kaip šneka ir kaip elgiasi). Žinoma, ne kartą galvojau apie savižudybę, kelis kartus beveik to nepadariau, išgelbėjo paprastas telefono skambutis. Ir visa tai, ką dabar išgyvenu nenutiko per naktį, tai tęsiasi maždaug 7 metus, su pertraukomis ir nemanau, kad tai baigsis. Niekas nepastebi, nes visuomet atrodau laiminga, viskuo patenkinta, gerą humoro jausmą turinti mergina.
Prašau, kurie galite (norite) su manimi pasišnekėti, parašykite [email protected]
Ačiū
svajunas — 2015, Rugpjūtis 1 - 13:08
laba diena,as pats tauriu organine depresija pao galvos traumos,as tou metu nekalbejau,nerasiau,neskaiciau,epilepsijos pripolei prasidejo,viska rieikejo mokintis is naujo,po truputy as ismokau visus gebejimus mano nr 867112722 svaunas
gabrielitane — 2015, Birželis 24 - 20:15
sveiki noriu paklausti ka man daryti gal kas gali padeti , nes mano gyvenimas yra grinas pragaras gal net ir bliogiau bet to niekas nezino nei tevai negaliu as jiems sakyti jie nesupranta. draugai isdave , nieko neturiu net savim jau nebegaliu pasitiketi , prasau perskaitikit sia zinute parasykit man i email [email protected].
69asjymyliu69 — 2015, Birželis 13 - 00:58
Labas.
Mano istorija tokia. Man buvo 15m jam 20m. Na pavadinsiu aš jį tarkim Tomu. Dar prieš mum bendraujant rimčiau mes buvom tik pažįstami iš to pačio kaimo. Jis buvo mano sesės klasiokas. Jis gerai sutarė su mano draugais, bet aš jo visada nemėgdavau, nekesdavau, buvau jam pravarde įdėjus.Nes jis visada kabinėdavosi prie manes ir t.t. mane žiauriai užpisdavo. Ir kai jis baigė 12kl susirado merga. Na jis iki dabar su ja draugauja. Ir 2014m vasara su drauge grįžom iš šventės į kaimą. Susitikom su Tomu ir Mantu. Mantas tai mano draugas nuo vaikystės. Ir krč mes su drauge buvom girtos ir žiauriai. Visi ždž kimarinom ir Tomas mane pasisodino ant kelių, kažkaip px buvo, nes girta buvau. Ir tamsu buvo tj px. Jis mane pabučiavo, kažkaip vistiek px buvo, bet pabučiavo taip, kad niekas nematytu. Ždž pradėjom laižytis. Galiausiai išėjo taip, kad mes išėjom dviese į kitą vietą nuo visų. Buvom dviese pradėjom laižytis, tiesiog darėsi belekas. Ir jis manes paklausė ar aš kalta, atsakiau, kad taip. Ir tada jis man pasiūlė kitą dieną pabūt dviese na ta prasme. Kadangi buvau girta atsakiau, kad taip. Na tai atėjo kita diena bijojau ir sumelavau, kad neina pabėgt iš namų. Tai atėjo kita diena. Susitikau su juo ir pasimylėjau. Keisčiausia tai kad aš jo visada nekenčiau, galiausiai po kažkiek laiko pasimylėjom. Tai bšk wtf? Po viso sexo man buvo keista,kad aš su juo tai padariau jis irgi buvo nustebes. Bet svarbiausia tai, kad jis turi merga. Bet jam tai nerūpėjo man irgi. Galiausiai mes tai pradėjom daryt dažnai ir net labai dažnai, visa vasara. Atėjo mokslo metai, jis gryždavo tik savatgaleis, na mes juos kartu ir praleisdavom, bet be sexo neapsieidavom. Na ką ir po vis7 mūsų linksmybių atėjo vasara. Ir ką mes jau metai laiko kai susitikinėjam, o jis merga turi. Skaudžiausia tai kad as jį pamilau del to negaliu, na nenoriu turėt kito čiūvo. Ir aš nebesuprantu ar jis su manim tik del sexo? Aš jį myliu jis turi merga. Bet man rašė, kad mane myli ir kad manes pavydi... Nebežinau ką daryt. Jis tikrai nepaliks savo mergos del manes. Bet tie mūsų potraukiai vienas kitam nesveiki, mes negalim be sexo, tj pasidarė nebevaldoma, mes tj darom visur. Ir jis šjo mūsų santykius slepe, nes jei merga sužinotų jam pz būtų. Aš nebežinau ką man su juo daryt. Patarkit ką?
A. — 2015, Liepa 23 - 16:59
zinai, pas mane beveik lygiai tokia pati situacija, nezinau kuom tau padet, bet vis delto, jeigu nori su kazkuom pabendrauti,kas suprastu, parasyk savo konktaktus!
Melody — 2015, Gegužė 4 - 07:38
Sveiki visi,
Esu mergina, man 19 metų. Niekad nerašiau į jokius forumus. Nelabai turiu kam išsipasakoti, nes esu gan uždaro būdo, bet išsipasakosiu čia. Šiuo metu mano gyvenime juodas periodas, nes jaučiuosi tik užimanti vietą šiame pasaulyje ir jį teršianti.. Tai yra todėl, kad gyvenime neturiu pomėgių, nežinau, kaip save realizuoti. Pasirinkau nemielą širdžiai profesiją, kuri visiškai pradėjo nepatikti pradėjus mokintis. Jaučiuosi ne savo vietoje, dingo pasitikėjimas savimi, nors jo niekada per daug nebuvo..Daug verkiu, nes man per sunku atlaikyti šio gyvenimo naštą. Dažnai norisi, kad širdis imtų ir sustotų arba plaktų kitoje krūtinėje, kuri turi tikslų šiame gyvenime, kaip pasaulį padaryti gražesniu. O aš niekas. Tik šiukšlė, teršianti šią Žemę.
Eligigijus — 2015, Birželis 12 - 01:09
Sveiki visi,
Esu mergina, man 19 metų. Niekad nerašiau į jokius forumus. Nelabai turiu kam išsipasakoti, nes esu gan uždaro būdo, bet išsipasakosiu čia. Šiuo metu mano gyvenime juodas periodas, nes jaučiuosi tik užimanti vietą šiame pasaulyje ir jį teršianti.. Tai yra todėl, kad gyvenime neturiu pomėgių, nežinau, kaip save realizuoti. Pasirinkau nemielą širdžiai profesiją, kuri visiškai pradėjo nepatikti pradėjus mokintis. Jaučiuosi ne savo vietoje, dingo pasitikėjimas savimi, nors jo niekada per daug nebuvo..Daug verkiu, nes man per sunku atlaikyti šio gyvenimo naštą. Dažnai norisi, kad širdis imtų ir sustotų arba plaktų kitoje krūtinėje, kuri turi tikslų šiame gyvenime, kaip pasaulį padaryti gražesniu. O aš niekas. Tik šiukšlė, teršianti šią Žemę.
Labas, gal tai ir atrodys banalu,bet žinok ,kad tu pati esi atsakinga už savo laimę bei savijautą. Aš tai pat išgyvenau baisią depresiją jaučiausi vienišas , niekam nereikalingas, mano galvoje sukosi tik negatyvios mintys ir noras greičiau palikti šį pasaulį. Bet man padėjo suvokti , kad čia mes esame su tikslu ,kiekvienas iš mūsų yra nuostabus , mylimas bei saugomas. Pagalvok kiek mes galim patirti nuostabių akimirkų. Išukių visada buvo ir bus , bet atsimink visada taip nebus. Žvelk į gyvenimą pozityviai ir pamatysi viskas pradės klostytis kitaip. Tu esi nuostabi!
Ne - Žmogus — 2015, Gegužė 10 - 11:22
Jei tu šiukšlė, tai aš šiukšlynas! Tau dar galima padėti, o man ne! Jei galėčiau apkabinčiau tave ir niekada nepaleisčiau, nes suprantu ką reiškia būti šiukšle... Todėl prašau atiduok ją man!!!! Nes aš jas ir temoku kaupti...
— 2015, Balandis 13 - 06:31
sveiki nezinau kaip gyventi toks jovalas galvoi kad baisu reiketu gert nuo ryto iki vakaro kad nematit nieko deja negaliu nes tada dar baisiau po skiribu visai niekuo nebetikiu o kaip tiket jai artimiausias isduoda toks jausmas kad man paskutinioji arteja
Laimonas — 2015, Kovas 23 - 21:55
Labas Vakaras,
Esu Laimonas man 20 metų, atsiprašau iš anksto už savo nerišlų tekstą nes tai darau pirmą kartą savo gyvenime (ieškau pagalbos) niekada nieškojau patarimo visada galvojau, kad viską išgyvensiu pats, bet kuo toliau tuo darosi vis sunkiau del to kreipiuosi čia. Sergu gile ir ilgalaike depresije, nerandu jau gyvenimo kelio manau visi kas mane pažystą pasakytų, kad aš savo kelia jau radau, bet del ko gyventi jau metus kaip ir neturiu, visada galvoju, kad kita diena bus kitoke nei praeita nuo 13 metų į gyvenimą kuriuosi pats ir iki 19 metų mano gyvenimas klostėsi puikiai viską turėjau ko man reikėjo (bet niekada neturėjau šeimos meilės) nes su jais negyvenu kai praradau drauge del savo pačio kaltės visas susikurtas gyvenimas sudužo į šipulius negaliu sakyti kad man nesiseka ar panašiai man viskas sekasi esu stiprus emociškai bent taip mato mane kiti bet aš mirštu iš vidaus aš nebežinau del ko man gyventi, neturiu gyvenimo prasmės bandžiau pakeisti savo gyvenimą į visas pusias tiek į blogas tiek į geras bet niekas man nebepadeda nebeturiu laimės bei noro gyventi, ( jei pagalvojot kad ruosiuosi žudytis dar kol kas taip nėra esu bandes bet nežinau del ko neužbaigdavau ) dabar viską užrašias nebesuvokiu ko man reikia tiesiog nebeesu laimingas nebeturiu gyvenimo nes nebėra prasmės del ko man rytoj atsikelti.
gabrieltane 45 — 2015, Spalis 27 - 16:30
parasyk man padesiu [email protected]
Nelaimingas — 2015, Kovas 13 - 18:03
Laba diena norejau pasiteirauti patarkite esu jaunas 21 metu vaikinas ir mane kamoja skausmai atrodo kad net nesinori gyvent noris iseit nes del kurio zmogaus gyvenu ji praradau buvom 7 metus pazystami kazkaip po truputi ja isimilejau prasidejo vistitis jausmai apie kurios daba sunku net kalbeti vis jie yra net stipresni buvau nusprendes nutraukti gyvybe bet nepaviko draugai mane rado uzkirto tam kelia daba jau kokius 2 metus nebendraujam gyvenu uzseni bet sergu gilia depresija del kurios galvojasi kad nebera to gyvenomo nebera man vilties cia gyventi nes as jos nenesupelniau iskaudinau brangu zmogu del kurio padariciau viska net gyvybe atidociau gryzau atostogu i lietuva taip skauda tam zmogiui pasakyti kad tave myliu neij as neij ji to nepasakia net labas gal galite patart kad neverkciau isprotesiu arba pasidarysiu kazka sau blogo nes suzinojau kad inai turi kita ir man labai skaudu net nenoriu gyventi nes supratau kad ja praradau ir verkiu ir sakau sau dieve dieve kodel taip man ivyko...
kažkada buvau zmogus — 2015, Kovas 7 - 18:06
Nežinau ką sakyti. Niekada niekam nesakiau, nekalbėjau apie tai. Vienas vienintelis žmogus -mama žino, kad esu toks žmogus. Aš niekada nebuvau tokiu žmogumi kaip dabar. Man gyventimas buvo kažkas nuostabaus, bet atėjo diena kai nesupratau kam aš esu čia. Šiandien tą patį noriu pasakyt- nesuprantu kam nešu šią naštą-gyventi, gyvenu tik tam, kad gyvas žmogus esu. Blogiausia tai kad fiziškai visam kūne tai atsispindi. Kazkada turėjau nuostabius plaukus, o dabar tai tiesiog pavadinimas. Buvo garbanoti- dabar tai šieno saujelė. Nesuvokiu, kodėl aš esu, kam... Man 35 o aš neturiu šeimos, vaikų. O tai buvo mano svajonė, nes augau be tėvo. Neturiu jau ir šios svajonės. Kažkodėl manau jos tiesiog nebus jau. Ar turiu teisę gyventi, kai nesuprantu dėl ko gyvenu....
JolantaA — 2015, Kovas 9 - 22:18
Tu ne viena. Aš tavimi iš visų jėgų tikiu. Tikiu, kad tavo gęstanti svajonė išsipildys. Juk ne viskas iš karto. Žmonės susiranda savo antrąją pusę dar vyresni. O tu jauna, manau ir graži, protinga ir išvis yyy! Surask jėgų, turi tai padaryti ir paimti savo gyvenimą į rankas!
čia as — 2015, Kovas 11 - 17:39
Aš netikiuo tuo. Netikiu jau niekuo. Gyvenu daugiau nei 6 metai su vyru. Jis nera blogas, bet matyt vedybų ir vaikų jam nesinori. Pasakyti kas man yra aš negaliu, tiesiog negaliu. O ir viena būti negaleciau niekaip. Nemanau kad kažkam esu įdomi. Ne taip aš įsivaizdavau savo gyvenim. Ačiū už gražius žodžius.
violence — 2015, Vasaris 23 - 20:00
Sveiki. As nebegaliu daugiau... Man 20 metu. Turiu vyra. As ji labai myliu taciau musu santykiai nera is lengvesniu. Labai daznai pykstames greiciausiai del mano susikto sunkaus charakterio. Aisku ir pas ji ne ka geresnis. Taciau mes turim sunkumu pinigu atzvilgiu ir mane tas varo i nevilti.. As pas gydytojus nebuvau taciau 100% jog sergu depresija. Sanatorijoje vaiksciojau pas psichologa ir man patiko. Tada man buvo 16 metu. Apskritai mano sunkokas gyvenimas. Patycios, namuose ne per saldziausia.. Nebuvo saldus gyvenimelis. Su vyru kai nesipykstame tai buna laimingiausios dienos mano gyvenime. Neseniai as padariau kai ka blogo ir dabar neisivaizduoju ka as sau pasidarysiu jei jis mane paliks. As tikiu kad be jo as nebeturesiu tikslo gyventi. As labai noriu su kuo nors pabendraut. Nes patys manau dauguma zinot kad seimoje yra dalyku kuriu nepasakysi o ir su vyru ne apie viska pasikalbesi.. Noreciau pas psichologa nueiti taciau man geda. As labai nenoriu pripazinti to kad man depresija. Kad man yra toli grazu neviskas gerai.. Nzn jei kazkam idomu parasykite pabendrausime gal net kartu pasirysime nueit pas psichologus:))) p.s. cia tik uogytes ka parasiau...:/ ir nuo to liudniau darosi.. Vienu zodziu heeelp
Gedasssss — 2015, Kovas 6 - 01:42
Labas parasyk man [email protected]
elina — 2015, Vasaris 24 - 01:05
pas mane irgi sunkus charakteris plius dar esu lb jautri galvoju kad pati sau apsunkinu gyvenima bet kaip isbrist is to? irgi galvoju jei netekciau mylimo zmogaus nzn kaip butu nes db dar jis mane tik ir tempia..
Rolandas — 2015, Vasaris 22 - 23:07
man 26, gyvenimas pasidare per didele nasta, daznai galvoju apie savizudybe, bet bijau to imtis del artimuju ir noro ka nors pakeisti savo gyvenime. Jaunysteje patyriau labai daug patyciu, todel dabar esu labai uzdaras, su niekuo nekalbu apie kylancias problemas nors ir reiketu kalbeti. Turejau daug darbu, taciau po kiek laiko viskas pasidarydavo labai blogai ir tekdavo iseiti, jausmas toks kad paskui mane vaikcioja nelaimes. Buna akimirku, kad viskas bus gerai, kad pasiseks bent siek tiek, taciau visada atsiranda didele duobe tampa viskas dar blogiau, griuna visi planai... esu emocingas zmogus, todel del savo uzdarumo viska kaupiu savyje... nebegaliu daugiau asaros rieda kai mastau apie savo gyvenima
tatr — 2015, Kovas 5 - 21:45
Labas.. jai nori parašyk man [email protected].. pasikalbėsim, pabendrausim, galbūt padėsiu Tau kiek nors..
elina — 2015, Vasaris 19 - 19:33
sveiki,
mane irgi daznai kankina blogos mintys..pagrinde del to kad neatrandu saves nzn ko noriu.man visalaik nesiseka rast pastovaus darbo rodos jau pasiseka bet po to susiklosto taip kad as jo netenku ne del savo kaltes siuo metu irgi esu darbo paieskose bet jokiu kvietimu negaunu.esu susizadejusi bet su vaikinu esame is skirtingu miestu jis is mazo miestelioir pats i mano miesta nenori keltis nes cia brangus pragyvenimas o jis turi darba ten.bijau del ateities ta darbu kaita dar ir neradimas db varo depresija.gal kam yra buve panasiai?
fobo — 2015, Vasaris 3 - 01:24
Sveiki, nezinau kodel cia rasau, tiksliau zinau,nes savo seimai ar panasei niekada nieko negaleciau papasakot ar pasakyt, nes pries ju akis atrodau visada rimtas, pasitikintis savimi, visada randantis iseiti is visko.. BET , sikart buvo luzis, labai sunku pries kitus atrodyt kitaip nei jauties, viskas kaupesi eile metu ir pagaliau nebegaliu atlaikyt visko... Virsune visko buvo kai susidejo viskas i kruva, iki vestuviu ne perdaugiausiai laiko plius suzinojau kad suzadetine laukiasi, ir dar negana to is darbo atleido... Viskas sugriuvo, spaudzia skolos, mokesciai kaip sakiau vestuviu islaidos dideles, vaikiukas atsiras o as nebeturiu uz ko kabintis baigiu prazut ir nezinau ar ilgai taip atlaikysiu. Jau buvau pasirinkes lengviausia kele, bet negaliu sau leist palikt situ dvieju zmogiuku, negaliu leist sau kad manes vaikas net akyse nebutu mates, tik mano jaunystes nuotraukas... Bet is kitos puses as taip irgi ilgai neatlaikysiu, dabar jau sergu depresija ir manau nelengviausia forma ir nezinau ka daryt, gal kasnors protingu minciu pametes, kaip visa tai isgyvent?...
Ieskau prasmes gyventi — 2015, Vasaris 11 - 12:02
Sveiki,
Gal but mano mintys gali nuskambeti naiviai ar kaip nors ne pagal populiariają sąmonę, bet noriu pasidalinti savo pastebėjimais gal kam nors padės. Daugelis čia rašančių apie savo gyvenimo problemas yra priėję arba beveik priėję kelio galą ir galvoja kad jau viskas gyvenime, niekas nebesišviečia, nebežino jie kaip iš esamos situacijos iš to užburto rato išsiveržti. Mano galva tai yra panaši situacija kaip (tik nesusidarykit išankstinės nuomonės, išklausykit, paskui galėsit galutinai nuspręst) turinčių bėdų su priklausomybės ligomis, alkoholizmu, seksoholizmu, žaidimoholizmu ir pan. Žmonės yra praradę savo turtą, savo šeimas, vaikus, savo
gerą vardą ir pan ir pan, jūs čia rašantys gal būt dar to neesat patyrę, bet manau išėjimas iš kiekvieno esamos situacijos galėtų būti panašus į tą kuris yra aprašytas anoniminių alkoholiku, seksoholikų tinklapiuose, bent jau principai, manau, turi tikti visiems, nes mes visi esame susidūrę su situacija kai nebekonroliuojame savo gyvenimo, ir viską gali užmus sutvarkyti nebent aukštesnė už mus jėga (neatmetant žinoma ir medikų pagalbos, bei vaistų kai to reikia), nes mums tikrai jau nebepavyksta, įsitikiname vėl ir vėl, diena iš dienos, ir tai mums kelia depresiją ir neviltį. Bet... viltis egzistuoja, tik mums kiekvienam ją reikia atrasti savo keliu. Visiems linkiu tą viltį surasti, kad ir kaip viskas sunku būtų.
Anoniminių alkoholikų tinklapis lietuvoje http://www.aalietuvoje.org kas supranta angliskai galit susirasti anglišką anoniminiu alkoholiku tinklapį. Dar vienas angliškas tinklapis, kuriame aš radau daug garso įrašų iš AA ir SA konferencijų, kur žmonės liudija apie savo gyvenimą, pasveikę arba sveikstantys nuo savo ligų, ir tie liudijimai ne retai yra pritrenkiantys ir verčiantys susimąstyti http://storiesofrecovery.org. Jei norite lietuviško šaltinio su lietuviškais liudijimais pradžia paieškų galėtų bųti čia http://vzb.lt tarptautinės veikliu žmoniu bendrijos tinklapis, arba http://www.marijosradijas.lt/radijo-laidos/579-dievas-gydo.html marijos radijuje transliuotos laidos vzb ir AA atstovu liudijimai galima parsisiusti ir turint laiko paklausyti.
Gal būt kaip AA reiktų ir čia bendraujantiems žmonėms kažkokių tokių susirinkimų vienas kito palaikymo ir padrasinimo vakarų, gal kažkur jie ir yra, nesidomėjau. Jei kas žinot parašykit į foruma apie tokias susikurusias bendruomenes žmonėms, kurie galvoja apie savyžydybę ir pan.
Visiems linkiu stiprybės.
ginceriux — 2015, Sausis 13 - 04:33
Sveiki ,
Esu gilioj depresijoj-nebezinau kaip gyventi, visko bijau-jauciuos ikalintas savo kune,bijau kalbeti kad nepasakyciau ka nors, bijau visko, viesumos saves! NEBEŽINAU au kas daros-nebepasitikiu savimi, kartais atrodo ziuriu i save veidrodyje ir neatpazystu saves, kiekviena judesi turiu kontroliuoti, viska ka sakau turiu galvoti,,, galva plysta nuo viso sito- as taip pavargau.....noriu buti vienas ir nenoriu buti vienas nes atrodo kad isprotesiu.....
Kaip nuo VISO šito pagyti? Kaip ziureti i gyvonima paprasčiau , gyvenu londone.... atrodo kad as toks vienas visam pasauly....
Fa — 2015, Vasaris 2 - 00:01
Žmogeliukai, kreipkis pagalbos. Kreipkis pas šeimos gydytoją, nukreips pas psichiatrą, o gal iš karto išraršys antidepresantų. Pirmai pradžiai tiek, o paskui, kai palengvės, reikia žiūrėt kaip sielą gydyt. Siūlau jogą. Daug galima padaryti su kvėpavimo pratimais. Pradžiai visą laiką kai tik gali stenkis stebėt savo kvėpavimą. jei nepavyksta, nesinervink, ramiai atsisėsk, užsimerk, stipriau įkvėpk - iškvėpk ir vėl stenkis stebėt. Stebėk visą laiką kai tik atsimeni, ką daro tavo rankos, ką daro kūnas. Tai išgyvenama, bet nužsileisk. Linkiu meilės viskam!
Ieskau prasmes gyventi — 2015, Vasaris 12 - 15:57
Atsargiai su joga. Jei tai tik kvepavimo stebėjimas gal tai ir nekalta, padės nusiraminti ir tas nusiraminimas padės. Savistaba, ypač savo minčių stebėjimas, išvis yra geras dalykas ravint piktžoles iš savo sąmonės, kurios nuodija mūsų gyvenimus. Čia radau liudijimą žmogaus, kuris jogoje buvo stipriai pažengęs, bet džiaugiasi, kad lemiamu momentu sustojo. Jos istoriją rasite šituo adresu http://www.egzorcistas.lt/liudijimai/jogos-ir-meditacijos-praktikos-geruoju-nesibaige
Siela gydyti reikia pas tą,kuris ta sielą ir sukūrė, bet čia tik mano nuomonė, visi esat laisvi patys spresti kas yra gera ir bloga jums, ir kurie metodai jums suveiks ar ne. Visiems linkiu nepasimauti ant kabliuko to lengvo problemos išsprendimo. Didelės problemos dažnai pareikalauja ir sunkiu sprendimų priėmimo, vidinių-psichologiniu raumenų treniravimo, savistabos ir pan. Gijimo kelias tikrai nepraeis be atkritimo į senas bedas, bet nereikia prarasti vilties, kad vieną diena mes kiekvienas atrasim kelia, kuris padės mums kiekvienam išeiti iš to užburto rato. Tepadeda jums tas, kuris kasdien jums teikia gyvybe.
Asteriksas — 2015, Sausis 6 - 03:39
Daug nepasakosiu nieko, nes situacija cia visu panasi.Esu taip pat jaunas. Mano variantas kitoks siek tiek, as turiu draugu, pinigu, esu pakankamai megstamas, su merginom sutariu irgi gerai, atrodo viskas gerai, bet esme,kad nezinau ko pats noriu, zudytis dar neketinu, bet jau nkas neidomu gyvenime, parasykit kasnors arba palikit kontaktus, gal netycia susikalbesim, bus abiem smagiau :) [email protected]
— 2015, Vasaris 12 - 16:10
REKLAMINIS IRASAS - ISTRINTA
Nesuprantu kas gyvenime vyksta — 2014, Gruodis 30 - 05:01
Nebežinau kas yra kas, būna norisi užmigti nepabusti, būna norisi gyvent, būna kad žiūriu į vieną tašką mastau kaip čia viskas atsirado t.t. Nemanau kad suprasyt, bet nelabai turiu kur kreiptys daugiau, būna noras savižudybėi bet stengios susilaikyt, žinoma galvoju gal tai paauglystė,tėvų netekimas, narkotikai,alkoholis,cigaretės,nervų nelaikimas, būtų neblogai kad atsirastų toks žmogus kuris man galėtų paaiskint gyvenimo prasmė,vertė, P.S 15metu, tad nelabai noriu kad visi galvotų nesąmones kalbų t.t. Dekui iš anksto
liana — 2015, Sausis 25 - 14:31
Norisi neprabusti,norisi gyventi.. labai gerai, kad atsiranda nors tarpais noras gyventi. kai prasides nevilties tarpsnis, zinok kad PRAEIS ir vel noresis gyventi. uzbaigti gyvenima nera sunku, daug sunkiau nugyventi tiek kiek tau jo skirta. kiekvieno zmogaus gyvenima sudaro tam tikri periodai: sunkus, lengvi,liudni, laimingi... bet visada reikia zinoti, kad viskas praeina, viskas keiciesi.paauglyste-sudetingas gyvenimo tarpas visiems,kai tevai salia- paaugliai pyksta ant tevu... gyvenimo prasme, galbut, tik pragyventas gyvenimas parodys. pasaulyje nieko nereikalingo nera- jei gimei-vadinasi turi gyventi, kad pamatytum kodel gimei.
Ieskau prasmes gyventi — 2015, Vasaris 13 - 11:52
Auksiniai tavo žodžiai Liana. Pritariu visu 100%. Paauglyste tikrai sunkus metas kiekvieno gyvenime, kai mums atrodo, kad reikia ir galima viska aplinkui pakeisti ir tada viskas bus gerai, visi bus laimingi, bet panašu kad tik mes tai suprantame, o kitiems tai nerupi. Ir aš galvojau, kad kai aš užaugsiu aš darysiu viską teisingai. Užaugau ir po nemažai mėginimų ir ieškojimų aš supratau, kad (vėl pasikartosiu)kitų žmonių ir gyvenimo aplinkybių kurios įvyksta mūsų gyvenime mes negalime pakeisti. Vienintelis dalykas kurį mes kiekvienas galime keisti tai esame mes ir mūsų požiuris į tai, kas vyksta aplinkui. Kai mes tai suprantame ir sąmoningai pripažystame, kad mūsų laimė yra mūsų pačių, o ne kitų rankose pamažu ateina palengvėjimas. Žinoma kažkas mūsų aplinkoje nepasikeis, kažkas gal būt pasikeis, bet kai mes pakeisime savo požiurį į tai ko negalime pakeisti, tai nebeturės mums tokios triuškinančios ir depresiją varančios galios. Ir žinokit požiūris nepasikeičia per naktį ar iš pirmo karto. Reikia daug ka išbandyti, nusivilti, kad galiausiai sau pripažintume, kad tėra tik vienas kelias - dirbti su savimi, ravėti piktžoles iš savo sąmonės, sėti geras mintis, jas laistyti ir prižiūrėti. Ieškokime prasmės, ieškokime gyvybės šaltinio savo gyvenime, ir anksčiau ar vėliau mes suprasime, kad nė viena kančia kurią mes patyrėme šiame gyvenime nebuvo tuščia ar beprasmė. Stiprinkim vieni kitus. Dalinkime savo meilę nelaukdami atsako.
Elijus — 2014, Gruodis 28 - 03:55
Sveiki, esu 20m žmogus kuris yra visiškai pasiklydęs. Mintys apie savužudybę užplusta labai dažnai. Mečiau mokslus , esu visiškai vienas , neturiu darbo . Mano gyvenimo dažnas svečias yra nesekmė. Jaučiuosi visiškai menkavertis , vienintelis dalykas ,kuris mane skiria nuo savižudybės yra noras pasikeisti. Esu labai uždaras ,bet čia rašydamas tikiuosi sulaukti patarimo kuris man padėtų judėti į priekį.
Ieskau prasmes gyventi — 2015, Vasaris 12 - 17:31
Uždarumas nėra blogai. Uždari žmonės giliau mastantys mano galva yra. Gal būt uždariems sunkiau yra sueiti į kontaktą su kitu žmogumi, bet tokiems žmonėms nereikia turėti daug draugų, užtenka vieno kito, kad nesijaustų vienišu. O dėl nesėkmiu aš tikriausiai jau pasikartosiu, kad kas mums dabar atrodo kaip viena didžiulė nesėkmė, po 5 ar 10 o gal ir 20 metų mums atrodys kaip lemtingas įvykis, kaip kertinis akmuo mūsų gyvenimo pamate. Vienoje knygoje skaičiau, kad "niekada nėra vėlu turėti nuostabią vaikystę" ir tai rašė žmogus kuriam apie 40-50 m. Kėkvieną įvykį, kuris mums atrodo kaip nesėkmė stenkimės paversti į laiptą nuo kurio mes galime atsispirti ir kopti aukštyn link didesnės mūsų laimės. Ne visada iš karto tai pavyks, bet nenuleiskim rankų. Gyvenimas nėra lengvas dalykas, nes jei jis butų lengvas - jis nebūtų įdomus.
Skelbti naują komentarą